Mėgėjų žvejybos taisyklėse labai aiškiai apibrėžta „per mažų“ žuvų apsauga: štai sugavai iki 75 centimetrų ilgio šamą, iki 50 centimetrų lydeką ar 45 centimetrų vėgėlę – paleisk! Be to, gali sugauti ne daugiau kaip 1 šamą, 2 lydekas, 3 vėgėles... O ką daryti, jei žuvis yra labai labai didelė? Rekordinė?

Iš tiesų yra gerai, kad saugomos mažos žuvys, bet pasaulio žuvų tyrėjai jau seniai siūlo ir reikalauja, kad būtų įvestas ir didelių žuvų limitas. Kad nebūtų galima pasiimti žuvies, didesnės nei tam tikras ilgis. Kai kuriose šalyse tai jau daroma, bet Lietuvoje to dar nėra. Beje, mūsų atliktos žvejų mėgėjų apklausos rodo, kad dauguma žvejų paleidžia sugautas didžiausias žuvis. Gamtos tyrimų centro mokslininkė dr. Asta Audzijonytė paaiškino, kad šias apklausas galima surasti tinklapyje lydekaipaliepus.lt, o užpildę apklausą žvejai gali pamatyti apibendrintus kitų atsakymų rezultatus. Žvejai supranta didelių žuvų reikšmę ir tas džiugina. Bet būtų gerai tą įteisinti ir taisyklėse.

Taigi užkibus didelei žuviai, pirmiausia reikėtų su ja elgtis atsargiai. Ištraukti ją reikėtų greičiau, bet ne per stipriai, kad žuvies nesužeistume. Jei žuvis didelė, geriau jos nekelti iš vandens, nelaikyti vertikaliai, ir jokiu būdu nelaikyti už žiaunų ar galvos. Didelės žuvys neprisitaikiusios būti iškeltos iš vandens, taigi jų organai gali būti pažeisti (jei norite pažiūrėti kaip teisingai paleisti žuvį, pažiūrėkite video filmuką www.lydekaipaliepus.lt tinklapyje. Pagavus tokią rekordinę žuvį, nuotrauką galima padaryti laikant žuvį vandeny, arba tik šiek tiek ją iškėlus, prilaikant abiem rankomis. O paskui - paleisti. Jei žuvis paleidžiama teisingai, jos išgyvenimo tikimybė yra didelė. Štai JAV jau daug metų atliekami žuvų žymėjimo tyrimai, kuomet žvejai pažymi pagautas žuvis ir jas paleidžia. Kai kurios didelės žuvys jau buvo pakartotinai sugautos 20 kartų, o vidutinis pakartotinio sugavimo skaičius yra 4 ar 5 kartai. Tai reiškia, kad pirmiausia dauguma žuvų po paleidimo išgyvena. Bet tai taip pat rodo, kad žvejai mėgėjai gali sugauti beveik kiekvieną didelę žuvį ežere. Įsivaizduokite, jei tos didelės žuvys nebūtų paleistos, kaip būtų sumažėjusi žuvų gausa.

Viliodamas žuvį, pasiūlydamas jai jauką, žvejas nežino, kuri ir kokia ji užkibs. Žinoma, principas „pagavai, paleisk“ vis drąsiau skinasi kelią. Tačiau ar rekordu vadintina žuvis, kokios dar niekas nebuvo sugavęs, taip ir liks niekam neparodyta? Būtų keista galvoti apie visų sugautų „didelių“ žuvų nešimąsi namo, nes taip būtų tik pratęsiama tai, kas buvo daroma nedovanotinai ilgai – populiacijų gyvybinių galių naikinimas, pačių veisliausių žuvų eliminavimas ir trukdymas populiacijoms atsikurti.

Ne vieną dešimtmetį Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos iniciatyva vestas, pildytas, naujintas didžiausiųjų sugautų žuvų laimikių sąrašas. Jis ir dabar „kažkur“ yra, o iš tikro – paliktas likimo valiai. Ką iš jo sužinome? Keletą labai „sausų“ faktų, kurie, tiesa, kažkada buvo fiksuoti tik gavus tam tikrus patvirtinimus: nuotraukas, pasirašytus aktus. Taigi žiūrime į oficialiai pasiekiamą, Lietuvos medžiotojų ir žvejų puslapyje skelbiamą mūsų žvejybos rekordų sąrašą ir randame, kad jis visas – dar iš 20 amžiaus. Iš tų faktų nedaug ką tesužinosi. O kuo labiau istoriniai faktai sensta, tuo lengviau juos interpretuoti. Tačiau lygiai taip pat juos lengva keisti nauja informacija.

Vėliau buvo vykdomi ir kiti konkursai, kai kurie tikriausiai vyksta ir iki šiol. Pavyzdžiui, 2000-2014 metais vyko Didžuvės konkursas. Jame registruotas rekordinis 17160 gramų karpis (2011 metais), 2 metrų 30 centimetrų, 83 kilogramų svorio šamas (2008 metais), 3850 gramų starkis, 12240 gramų, 116 centimetrų ilgio lydeka. Įvairūs žvejų klubai konkursus vykdo ir dabar, tik gaila, kad jų duomenys retai prieinami mokslininkams. O jie svarbūs, nes tokie žuvų rekordai, ypač jei jie dažnai renkami iš tos pačios vietos, daug ką gali pasakyti apie tai, kaip žuvų dydžiai keičiasi populiacijoje. Taigi kviečiame klubus ar kitus varžybų organizatorius pasidalinti savo rekordais su GTC mokslininkais (lydekaipaliepus@gamtc.lt). Gamtos tyrimų centras artimiausiu metu pakvies žvejus mėgėjus išbandyti ir pradėti naudotis išmaniųjų telefonų programėle, kurioje tokius rekordus, ar matytus žvejyboje, arnufotografuotus nardant po vandeniu, galima bus registruoti telefonu.

Selemonas PALTANAVIČIUS

Autoriaus nuotrauka