Naktį iš girios atšokavo kiškis.

Baltas baltutėlaitis, tik ausų galiukai juodi.

Sustojo ant kalnelio, pasistiebęs apsidarė. Balta balta aplink...

Strykt pastrykt baltas kiškis patvoriais, rado skylę, nėrė vidun... O, čia tai, ko jis ieškojo!

Vienos obelaitės žievė buvo skanesnė už kitos. O kriaušaitės – tikras gardumynas.

Ilgai žievę kramsnojo kiškis, medelių kamienai vidury nakties jau buvo balti.

O paskui?

Paskui liko tik baltos balto kiškio pėdos, nes jis grįžo į savo girią. Ten taip pat balta…

Selemonas PALTANAVIČIUS