Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas įpareigoja savivaldybes iki 2023 metų užtikrinti, kad aglomeracijose (kuriose gyventojų ekvivalentas daugiau kaip 2000) ne mažiau kaip 98 proc. gyventojų nuotekų būtų tvarkomos centralizuotomis nuotekų tvarkymo sistemomis. Deja, kai kurie gyventojai, nors ir turi galimybę prisijunti prie tinklų, delsia tai daryti ir, netinkamai tvarkydami nuotekas individualiai, toliau teršia aplinką.

Aglomeracijų ribos dar neapibrėžtos

Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Švenčionių aglomeracijoje centralizuotomis sistemomis sutvarkomų nuotekų dalis – 91,2 proc., neprisijungę 457 gyventojai, atitinkamai Švenčionėlių aglomeracijoje centralizuotomis sistemomis sutvarkoma apie 95,6 proc. nuotekų, kol kas neprisijungė 345 gyventojai.

„Reikia paminėti, kad šie duomenys kinta, nes kol kas nėra parengtas Infrastruktūros plėtros planas ir nėra apibrėžtos aglomeracijų ribos. Kol to nepadaryta, sudėtinga paskaičiuoti tokius duomenis, todėl jie yra ne visiškai tikslūs“, – paaiškina „Vilniaus vandenų“ Klientų aptarnavimo tarnybos direktorius Saulius Savickas.

Netrukus galės prisijungti dar daugiau gyventojų

Iki 2023 m. II ketvirčio įgyvendinus suplanuotą infrastruktūros plėtrą Švenčionių ir Švenčionėlių aglomeracijose, papildomai dar apie 450 gyvenamųjų būstų bus suteikta galimybė prisijungti prie vandentiekio ar nuotekų tvarkymo tinklų. Gyventojai, norintys pagal savo gyvenamąją vietovę pasitikrinti artimiausiai esančius vandentiekio ir nuotekų tinklus, tai gali padaryti bendrovės „Vilniaus vandenys“ interaktyviame tinklų žemėlapyje.

Pasak pašnekovo, prisijungti prie bendrovės eksploatuojamų tinklų gali visi norintys fiziniai ir juridiniai asmenys, nepriklausomai, ar reikia tik įrengti tinklus sklype, ar (jei tinklai nutolę) reikia pakloti ir gatvės tinklus. Prisijungimo procesą reikėtų pradėti nuo paraiškos prisijungimo sąlygoms gauti (ją galima rasti interneto svetainėje www.vv.lt), o toliau – projektavimo ir tinklų statybos bei atidavimo vertinti darbai. Visą informaciją apie kainas ir skaičiuokles galima rasti UAB „Vilniaus vandenys“ tinklalapyje. Tiksli suma apskaičiuojama, kai yra žinomi visi papildomi darbai (šuliniai, siurbliai, vejos ar šaligatvio atstatymo darbai ir pan.).

Galimybė gauti paslaugas iš vienų rankų

S. Savickasteigia, kad dažniausia gyventojų nesijungimo prie centralizuotų nuotekų tinklų priežastis – lėšų trūkumas, o didžiausia paskata – galimybė gauti paslaugas iš vienų rankų. Jungtis gyventojus paskatina ir galimybė prisijungti išsimokėtinai.

Gyventojai, neturintys fizinės galimybės prisijungti prie centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos, turėtų įsirengti ir nuotekas valyti individualiuose (vietiniuose) nuotekų valymo įrenginiuose, kaip tai reglamentuoja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, arba naudoti hermetiškai sandarias nuotekų talpyklas, iš kurių jas reguliariai išvežtų nuotekų vežėjai.

Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad a Aplinkos teršimas nuotekomis fiziniams asmenimsužtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki kelių šimtų eurų. Juridiniams asmenims taikoma bauda gali siekti beveik 1500 eurų, o už pakartotinai padarytus nusižengimus – ir iki 3000 eurų.

Siekdama atkreipti dėmesį į nuotekų tvarkymą, Aplinkos ministerija neseniai inicijavo kampaniją „Neteršk gyvybės rato“. Šios akcijostikslas – priminti žmonėms, kad reikia branginti geriamąjį vandenį, o nuotekas tvarkyti saugiai ir tinkamai. Akcijos ašis – menininkės Monikos Dirsytės performansas (rugsėjį pristatytas ir Švenčionyse bei Švenčionėliuose), kurio metu specialiai įrengtoje ekspozicijoje menininkė guli purvo vonioje, o greta stovi vandens kolonėlė, iš kurios laša švarus vanduo. Daugiau informacijos apie kampaniją ir tinkamą nuotekų tvarkymą galima rasti socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Neteršk gyvybės rato“.

Informacija parengta bendradarbiaujant su  Aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.