Mes turime 397 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2809
mod_vvisit_counterŠią savaitę:19010
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:95040
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Svarbiausia – išsaugoti ir ugdyti žmogiškumą

2021 m. gruodžio 23 d.

Krikščioniškajame pasaulyje Kalėdos yra viena svarbiausių švenčių. Tai – kūdikėlio Jėzaus gimimo šventė. Katalikų šv. Kalėdos sutampa su svarbiu virsmu gamtoje – nuo birželio, o tiksliau nuo Joninių, vis trumpėjusi diena pagaliau ims ilgėti. Prasmingos šv. Kalėdų šventės išvakarėse pakalbinau Švenčionėlių Šv. Edvardo parapijos kleboną kunigą Vitalij KISEL. Kalbėjomės ne tik apie laukiančias šventes, bet ir padarytus bei dar laukiančius darbus.

- Vitalijau, kai pirmą kartą kalbėjomės dar buvai Švenčionėlių Šv. Edvardos parapijos administratoriumi, dabar jau esi klebonas. Ar daug kas keičiasi pasikeitus pareigybei?

- Taip, birželio mėnesį vyskupas paskyrė mane šios parapijos klebonu. Iš principo, ar tu administratorius, ar klebonas – vis tiek administruoji parapiją ir vienu, ir kitu atveju. Turiu keturis taškus, kur vyksta pamaldos: Švenčionėlių ir Kaltanėnų bažnyčios ir Januliškio ir Pašaminės koplyčios. Januliškyje ir Pašaminėje meldžiamės, kai yra poreikis.

- Palengva gražėja Švenčionėlių bažnyčios vidus...

- Pamaži, kiek leidžia laikas ir finansai, tvarkomės. Nemažai laiko tenka skirti ir finansų paieškai. Jei reikiamo kiekio lėšų nepavyksta rasti, tada tenka daryti patiems. Bažnyčios vidus faktiškai jau nudažytas. Liko paskutiniai štrichai – liko nesutvarkytos kelios mažai naudojamos pagalbinės patalpos. Žinoma, laikui bėgant dar ir grindis reikia iš naujo perdažyti.

- Pandemija, ribojimai, matyt, ir bažnyčiai turėjo ir turi įtakos?

- Žinoma. Bažnyčią lankančių žmonių gerokai sumažėjo. Tai faktas. Ir normalu, kad žmonės saugosi. O dabartiniu žiemos laikotarpiu jų dar mažiau ateina. Čia gal ir tamsa kalta, o ir vasarą leidžiantys Švenčionėliuose išvyksta. Vis tiek meldžiamės. Kai vyskupas paklausė, kokią pastoraciją vykdome, atsakiau – paliatyvią. Čia savotiškas sarkazmas, nes yra paliatyvi medicina, kuri rūpinasi nepagydomai sergančiais žmonėmis, kad palengvintų dalią, o pas mus dabar ne tik medicina, bet ir pastoracija paliatyvi.

- Bet tai atsiliepia ir finansams. Kuo mažiau žmonių ateina į bažnyčią, tuo mažiau ir pinigų surenkama?

- Žinoma, mes juk gyvename iš aukų, kurias aukoja žmonės, nors pajamos beveik nulinės, o išlaidų yra...

- Ar dar yra planų tęsti Švenčionėlių bažnyčios atnaujinimo darbus?

- Žiemos sezonui darbai smulkūs. Atėjo paruošti parapetai, palanges virš radiatorių reikia padėti, bet bėda, kad vietoje nėra reikiamo kiekio laikiklių. Parduotuvių yra, o jose didesnio kiekio nerasi, tik Vilniuje „Depo“ radau. Aš suprantu, kad čia parduotuvėse nelaikomos didelės atsargos, nes ir poreikiai, matyt, nėra dideli. Smagu, kad atsirado elektroniniai varpai. Kodėl jie atsirado? Dabar jau daugelyje bažnyčių skamba elektroniniai varpai. Priežastis ta, kad nėra kam skambina, bet dar turiu įtarimo, kad Švenčionėlių bažnyčios varpai yra skilę, o tam, kad geriau būtų ištyrinėta, reikia nemažai papildomų darbų atlikti. Elektroninių varpų atsiradimas yra atsinaujinimo ženklas. Svarbu ir tai, kad yra ne tik varpai, bet ir laikrodis, t.y. kurantai – tam, kad muštų ir valandas. Šiuo metu viskas sumontuota, įranga sureguliuota, dabar skambina tik 12 valandą. Kurantai gali mušti kas 15 minučių, bet kol kas muša tik 12 valandą paskatinti toj dvasioj su popiežium melstis Viešpaties angelo malda. Elektroniniai varpai veikia sklandžiai, nes jie turi sąsajas su palydovais, laikas visada yra tikslus. Galima ir laikrodžius tikslinti pagal varpų skambėjimą 12 valandą, - apie elektroninių varpų atsiradimą pasakoja kunigas Vitalij Kisel.

- Sklando kalbos, kad šitais varpais už mirusiųjų sielas nebus skambinama?

- Čia yra daugiau folkloro reikalas, o ne katalikiškų tradicijų, nes už mirusį reikia melstis, o ne skambinti varpais. Ir tos kalbos, kad varpai skambėjimu palydi sielą į dangų yra daugiau folkloras, nes priimt ar nepriimt sielos į dangų – tai Dievo reikalas, dieviški dalykai, o mūsų reikalas yra malda. Tai, kad varpai turi pranešti apie žmogaus mirtį yra senesnės tradicijos, gal net iš tų laikų, kai varpai pranešdavo apie gaisrus ir kitas nelaimes. Bažnyčioje, kai žmogus lygimas į kapus, varpai skamba ir skambės. Juolab, kad Švenčionėlių bažnyčioje ir tradicinių varpų niekas nei nuimti ruošiasi, nei konservuoti, nei blokuoti. Tiesiog elektroniniai varpai yra patogus šiuolaikiškas dalykas. Antra – tai ir tvarka, nes buvo, pavyzdžiui, mirė žmogus Vilniuje ar Panevėžyje, o varpai Švenčionėliuose skamba. Čia jau prasilenkimas su sveiku protu... O grįžtant prie planuojamų bažnyčios tvarkymo darbų, tai vasarą reikėtų nuplauti visą stogą, nes vietomis yra apsamanojęs, jei reikės – nudažyti. Taip pat yra mintis suvienodinti plytų spalvą – nudažyti silikatines plytas, ir fasadinė pusė atrodys gražiau.

- Dar vienas tavo rūpestis, Vitalijau, - Kaltanėnų bažnyčia?

- Kaltanėnuose rūpesčių tikrai yra, bet aš dabar bandau viską dėlioti pagal prioritetus. Kadangi klebonu esu paskirtas į Švenčionėlių Šv. Edvardo parapiją, o Kaltanėnai yra tik aptarnaujama parapija, tad ir mano elgesys toks, kad pradžia darbų yra Švenčionėliuose, o po to Kaltanėnai. Yra minčių ir Kaltanėnų bažnyčios tvarkymui. Pradžioje, manau, kad reikia pagaliau sutvarkyti Kaltanėnų bendruomenės namus, o tada imtis priemonių su bažnyčios tvarkymu. Ten yra reikalų su menais. Paveikslai po restauracijos jau grįžo į savo vietas. Reikia ir altorių, ypač šoninių, detales pakeisti. Nežinau, ar jie turi meninę vertę, bet visos atramos yra išpuvusios, reikia ir grindis tvarkyti. Galima pažymėti, kad dalis lėšų gaunama iš paminklosaugos. Žinoma, tos sumos – simbolinės, bet pradžiai yra. Dabar atėjo tokie laikai, kai už tūkstantį eurų net elementariausio projekto nepadarysi. Problemų yra ir su tvora, kuri, beje, yra originali – karsto formos, matyt, likusi nuo vienuolių laikų su ta mintim memento mori (prisimink mirtį). Tvorą būtų galima tvarkyti, bet stulpai yra išvirtę. Vėl galima būtų pasakyti ačiū už tai, kad medžiai buvo pasodinti prie pat tvoros. Yra problemų ir su pastatėliu anapus tvoros, jį reikėtų tvarkyti, paminklotvarka liepia, bet ornitologai sako, kad negalima, nes ten gyvena reta šikšnosparnių rūšis. Ir ką daryti? Paradoksų daug, ir kažkaip reikia ieškoti sprendimų, - sako mano pašnekovas – Švenčionėlių Šv. Edvardo parapijos klebonas Vitalij Kisel.

- Ar šiais metais bus kalėdojama?

- Ne, tikrai nebus, ir kalta dėl to ta nelemta pandemija. Kalėdoti, lankyti parapijiečius tokioj situacijoj – ne pats geriausias sprendimas.

- Bet kalėdodamas klebonas geriau susipažįsta su parapija?

- Aš tą dariau pirmais metais iki pirmos pandemijos bangos. Kalėdodamas iš tikro pamatai, kokie parapijoj gyvenančių žmonių lūkesčiai, kokios bėdos. Pamatai, kaip žmonės gyvena, tad pamokslų metu gali numatyti, į ką atkreipti dėmesį. Didžiąją parapijos dalį tada aplankiau, tad kai kurių žmonių veidus net ir po kaukėm atpažįstu.

- Kunige Vitalijau, ko palinkėtumėt tikintiesiems, o ir sau, šventų Kalėdų proga ir kitiems 2022 metams, kurie kol kas žada būti ne ką geresni?

- Norėčiau palinkėti svarbiausio – išlikti žmonėmis, išsaugoti ir ugdyti, ir dar kartą ugdyti savyje žmogiškumą. Žmogiškumą branginti ir žmogiškumu dalintis... Mums reikia ramybės, nors mes esame namuose, bet esame neramūs, esame irzlūs, pikti. Mus tai ten, tai ten apriboja. Mus visur bando įstatyti į rėmus, ir žmogus nerimsta dėl tų ribojimų, žmogus kunkuliuoja pykčiu viduje. Bet tas pyktis niekur neveda. O jei aš elgiuosi žmogiškai, nors kartais to mano žmogiškumo ir nepriima, aš esu ramus savyje. Ir toji ramybė yra pagrindas apmąstyti, kaip gyventi toliau. Reikia tiesiog šaltų nervų, o baigdamas dar kartą noriu palinkėti svarbiausia – išlikti žmonėmis, ir tai padės mums įveikti visas nelaimes, - baigdamas mūsų pokalbį sako Švenčionėlių Šv. Edvardo parapijos klebonas Vitalij Kisel.

O aš šį savo pasakojimą norėčiau užbaigti popiežiaus Benedikto XVI žodžiais, skirtais Kalėdoms: „Betliejuje per Kalėdas susitiko meilė ir tiesa, pasibučiavo teisingumas ir taika, tiesa išdygo iš žemės, ir teisingumas pažvelgė iš dangaus...“

P. S. Gruodžio 24 d. Piemenėlių šv. Mišios Kaltanėnuose prasidės 18 val., Švenčionėlių bažnyčioje šv. Mišios lenkų kalba bus aukojamos 19 val., o lietuvių kalba – 21 val.

Algis JAKŠTAS

 

 

 

Švenčionėlių Šv. Edvardo parapijos klebonas kunigas Vitalij Kisel linkėjo svarbiausio – išlikti žmonėmis.

 
Reklaminis skydelis