Mes turime 373 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:4975
mod_vvisit_counterŠią savaitę:21176
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:97206
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Klausimėliai, arba Pamąstymai apie Kalėdų Senelį

2021 m. gruodžio 23 d.

Štai viso pasaulio valdžios galvoja nesugalvoja, kokius dar čia mokesčius įvesti, ką dar apmokestinti, ką uždrausti. Bet kažkaip visur niekam neužkliūna Kalėdų Senelis. Pradėkime nuo gyvenamosios vietos deklaravimo. Kažkur už poliaračio. Vieni jo ieško Suomijoje, kiti – Norvegijoje, Grenlandijoje ar net Rusijoje. Tik čia jis kiek kitaip vadinamas – Diedu Marozu, tačiau atlieka tas pačias funkcijas. Beveik kiekvienoje šalyje atsiranda apsišaukėlių, kurie tvirtina esą patys tikriausi Kalėdų Seneliai, bet atidžiau panagrinėjus randi priklijuotą ar tiesiog prisirištą barzdą, pavyzdžiui lininę. Ir tokia apgaulė nebaudžiama?

 

O kokia jo gimimo data? Juk privalo žmogus turėti asmens kodą. Jei nėra paso su asmens kodu, tai jį turėtų policija sulaikyti ir pareikalauti asmens dokumento, vežamo turto deklaracijos, transporto priemonės legalumą įrodančio popieriaus. Kitaip iš vienos šalies į kitą – nepatekt. Nei Migracijos tarnyba, nei muitinės nieko nefiksuoja. Tai nenuostabu, kad negalime sulaikyti kontrabandos. Sakote, kad jis su visais elniais skraido oru? Tuomet jo skraidymai turėtų būti suderinti su oro transporto reguliavimo tarnybomis. Lokatoriai nefiksuoja. Visi tyli it musę kandę, tik paslaptingai šypsosi. Juk ir jų vaikai gauna dovanėlių nuo Kalėdų Senelio, kartais net labai brangių. O ir jie patys vaikystėje susirinko po visą glėbį dovanų, taip kad čia viskas aišku. Korupcija, papirkimas.

Pakalbėkime apie jo šeimą. Simpatiškas, storas, įraudusio veido ir garbingo amžiaus vienišas vyriškis. Kai kurios tautos teigia, kad turintis lyg tai dukterį, lygtai anūkę Snieguolę. Pagal visokius spėliojimus jo amžius siekia, nuo beveik šimto iki pusantro tūkstančio metų, nepaprastai guvus vyrukas, galėtų visi daug jaunesni pavydėti jam sveikatos. Nieks neprisimena, kad būtų lankęsis pas gydytojus ar atostogautų kokioje sanatorijoje, ar operavęs kokį apendicitą ir gulėjęs ligoninėje. Galima spėti, kad maitinasi žuvimi, elniena ir kitokia žvėriena, vasarą tose platumose miškuose galima rasti uogų ir grybų. Štai ir visas racionas. Galima pamanyti, kad šitaip maitindamasis gali būti beveik nemirtingas.

Kad pagamintų maišus dovanų, turi visą pulką elfų ar miško žvėrių, kurie jam tuos darbus padeda padaryti. Tai turėtų būti net dovanų fabrikai, juk dovanos įvairios ir labai šiuolaikiškos. Tai nėra tik kokie saldainiai „Šiaurės elnias“ ar „Karvutė“. Jeigu jis dovanas perka, tai iš kur turi kapitalo ar pajamų? O jei turi pajamų, tai turėtų mokėti mokesčius. Jokioje mokesčių inspekcijoje ar specialioje svetainėje, panašioje kaip lrs.lt, nesužinosite, ar jis moka mokesčius ir kokio dydžio. O elfai ir kiti padėjėjai dirba metų metais, negi veltui? Juk ir jiems reikia iš kažko pragyventi. Negi tik snaigėmis ir miško avietėmis ir bruknėmis gyvi?

Kažkas man kužda, kad elfai, o ir pats Kalėdų Senelis yra mitinės būtybės. Palaukite. Mitinės būtybės gali egzistuoti ir veikti tik mituose, o čia viskas daroma materialiu pagrindu. Akivaizdus prieštaravimas. Kalėdų Senelis turėtų būti tikras.

O štai apie vaikus, ir ne tik apie juos, jis sužino viską. Kai jie būna nepaklusnūs, tinginiai, darbštūs, mylintys ir labai geri. Sako, kad tie patys elfai jam viską praneša. O tai kaip čia dabar net apie visokias paslaptis sužino? Pasislėpę seka? Juk tai gali būti susiję su asmeninės informacijos rinkimu. Štai su GOOGL‘u kažkas kovoja, kad anas renka informaciją apie interneto vartotojus. O su Kalėdų Seneliu ir jo padėjėjais – niekas? Ar Kalėdų senelis yra pasirašęs kokį popierių apie „asmeninės informacijos saugumą? Taipogi – ne. Tai kas čia dabar šiame pasaulyje dedasi?

Nesvarbu, dovanėlės bus po eglute, kojinėje, krepšelyje po palme ar po kokiu bambuku, nesvarbu, kada jie švenčia Kalėdas ar Naujuosius metus – viso pasaulio vaikai laukia dovanų ir savo įvertinimo. Kai kuriose valstybėse tėvai yra tiesiog priversti per Naujuosius metus puošti eglutę, palmę ar kitą medelį, o vaikai viltingai laukia dovanų, nors Naujieji metai švenčiami visai kitu metu.

Kadaise mūsuose ne visus kaimus pasiekdavo Kalėdų Senelis, tai koks dėdė Jokymas ankstų Kūčių rytą tyliai išsiruošdavo į miestą. Grįždavo jau apie vidurdienį ar net vėliau ir vaikams parnešdavo saldainių ar riestainių, paaugliams - „kiškio pyrago“, panelėms – gražių nosinaičių, auskariukų ar veidrodėlį, bernams – sąsagų marškiniams, vyrams – kabliukų žuvims gaudyti, tabokos, o moteriškėms – gražių ir skanių meduolių, o savajai - kvepalų. Pagąsdinęs neklaužadas, kad jiems parnešęs tik po „baronkos skylę“, vis tik kažką ištraukdavo iš savo maišo. Visi bėgdavo savo darbų dirbti, o dėdė Jokymas, nusivilkdavo savo išvirkščius kailinius ir skaniai ir linksmai nusijuokdavo. Čia atbėgdavo kokia pusmergė ir pranešdavo džiugią naujieną, kad dėdės Jokymo ieškojusi gudri laputė ir norėjusi įteikti jam kalėdinę dovaną. Už visą savo rūpestį dėdė Jokymas gaudavo kokį gražiai išaustą rankšluostį, austinį kaklaraištį, juostą ar gūnią. Kartais koks bernas kiškio vardu įteikdavo dailiai pasiūtas kamanas ar nupintas vadeles. Visi pajusdavo, kad ateina didelė šventė – Kalėdos.

Tad sveikinu visus, sulaukusius šventų Kalėdų! Linkiu jas prasmingai atšvęsti, kad ir po jų jaustumėtės sveiki, linksmi ir dar labiau susitelkę. Tik nereikia kaltinti Kalėdų Senelio visokiais niekais. Jis buvo, yra ir bus tol, kol mes gyvi būsime.

Izidorius KIMSĖNAS

 

 
Reklaminis skydelis