Mes turime 121 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:683
mod_vvisit_counterŠią savaitę:27438
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:8440
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:150279

Sausio danguje – Aušrinės sugrįžimas ir asteroido priartėjimas

2022 m. sausio 8 d.

Iškils Didysis žiemos žvaigždžių ratas

Sausio vakarais po saulėlydžio rytuose teka įspūdingas Šienpjovių (Oriono) žvaigždynas. Su juo virš rytų horizonto kyla įspūdingiausių žiemos žvaigždynų ratas. Kairiau nuo Šienpjovių spindi Dvyniai. Virš Dvynių – Vežėjas su ryškiąja Kapela, o virš Šienpjovių – Tauras su rausvuoju Aldebaranu ir įsidėmėtinu Sietyno žvaigždžių spiečiumi.

Apie 19 val. paskui Dvynius sekančiame blausiame Vėžio žvaigždyne iškyla savo rausva šviesa išsiskirianti Marso planeta. Kiek dešiniau nuo jos švyti Mažojo Šuns žvaigždynas su ryškesne Prokiono žvaigžde. Dar po valandos pietryčiuose pateka Didysis Šuo su ryškiausia šiaurinio dangaus žvaigžde Sirijumi. Tarp Sirijaus ir Prokiono, tiesiai per šių ryškiausių žiemos žvaigždžių rato vidurį, driekiasi Paukščių takas.

 

Vakarinė pavirs Aušrine

Merkurijų iki sausio vidurio bus galima susirasti vakarais už pietvakarių horizonto besileidžiančiame Ožiaragio žvaigždyne. Kiek kairiau ir aukščiau nuo Merkurijaus čia spindi ir žieduotasis Saturnas. Abi planetos, gęstant vakaro žaroms, seka Saulės keliu ir neilgai trukus slepiasi už horizonto.

Jupiteris vakarais ryškiai švyti link pietvakarių horizonto svyrančiame Vandenio žvaigždyne.

Rausvasis Marsas trumpam matomas paryčiais virš pietryčių horizonto iškilusio Gyvatnešio žvaigždyno apatinėje dalyje. Kiek dešiniau jo spindės savo rausva šviesa į Marsą panaši ryškiausia Skorpiono žvaigždė – Antaris, kurios vardas, išvertus iš graikų kalbos, reiškia „Marso varžovas“. Sausio 19 d. Marsas iš Gyvatnešio persislinks į Šaulio žvaigždyną, kuriame rytui auštant nuo mėnesio vidurio iš Saulės spindulių išsivadavusi sužibs ryškioji Venera.

Nuo 2021 m. gegužės Vakarine žvaigžde buvusi Venera šiomis naktimis pavirs Aušrine. Sausio 29 d. kiek dešiniau ir žemiau prie Aušrinės ir Marso poros prisislinks ir Mėnulio delčiagalis.

 

Arti Žemės praskries asteroidas

Sausio 18 d. 23 val. 51 min. sąlyginai arti Žemės praskries asteroidas 7482 (1994 PC1), kurį mokslininkai laiko potencialiai pavojingu mūsų planetai. NASA bet kokį didesnį nei 150 m kosminį objektą, kuris priartėja prie Žemės orbitos arčiau nei 7,5 mln. km atstumu, įvardija kaip „potencialiai pavojingą“. Apie 1 km skersmens asteroidas 7482 (1994 PC1) praskries maždaug už 1,93 mln. km nuo Žemės, tai yra maždaug 5,2 kartus toliau nei nuo mūsų nutolęs Mėnulis ir jokio pavojaus mūsų planetai nesudarys.

Jonas VAIŠKŪNAS