Leistino greičio viršijimas – viena iš skaudžių eismo įvykių priežasčių. Kartais važiuodamas net krūpteli, kai tave, važiuojantį leistinu greičiu, pralėkęs automobilis ar motociklas palieka lyg stovintį... bet ir tokiems asams darosi vis sunkiau išvengti baudų už vairavimą „su vėjeliu“, nes atsiranda vis daugiau stacionarių greičio matuoklių, matuojančių vidutinį transporto priemonės greitį. 

Kaip pavyzdį galiu pateikti kelią Vilnius-Zarasai, kurio nemaža dalis yra mūsų rajone. Štai vos išvažiavę iš Švenčionių link Vilniaus patenkame į vidutinio greičio matavimo zoną ir beveik iki Peršaukščio ežero važiuojame virš 4,5 km. Vos kirtę Vilniaus rajono ribą net iki Nemenčinės daugiau kaip 14,5 km vėl važiuojame vidutinio greičio matuoklių kontroliuojamu ruožu. Tad iš 82 km nuo Švenčionių iki Vilniaus apie 19 km važiuojame vidutinių greičio matuoklių kontroliuojamu ruožu. Beje, turime rajone ir 2 stacionarius greičio matuoklius – vieną Švenčionyse, o kitą – Pabradėje. O kur dar trikojai. Tai stovi Juzinoje, tai Liubiškėje, tai Švenčionėliuose... Žinoma, greičio matuokliai drausmina, o ir kiaurą šalies biudžetą papildo, bet užfiksuotų greičio viršijimo atvejų, nepaisant didėjančios kontrolės, nemažėja. Štai 2020 m. buvo užfiksuota 460 tūkst. greičio viršijimo atvejų, o 2021-aisiais iki gruodžio 1 d. jau buvo 760 tūkst. Skaičiai įspūdingi, ir jie didės, nes šiais 2022 metais Lietuvoje planuojama įrengti dar 100 naujų greičio matuoklių. Beje, 2021-aisiais net 53 proc. eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, įvyko dėl greičio viršijimo.

Ir dar, pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nustatyto greičio viršijimą iki 10 km/h skiriamas įspėjimas, o už didesnį leistino greičio viršijimą numatyta bauda nuo 12 iki 550 eurų, o kai kuriais atvejais – ir teisės vairuoti atėmimas nuo 3 iki 18 mėnesių.

Algis JAKŠTAS