Pradėjome naujus 2022 metus. Dažnai pamąstau, kodėl naujieji metai (ne kaip šventė, o kaip laiko atskaitos taškas, todėl rašau mažąja raide), prasideda ne kada danguje aukštai saulė šviečia ir šilta, o būtent tokiu šaltu ir žvarbiu metu?

Pamenu, mano vienas bičiulis apie naujų metų pradžią, kaip šventę, kažkada yra maždaug taip kalbėjęs: žmogus į kalendorių prikaišiojo įvairių riboženklių, ir dabar tuos ženklus jis ne vien tik pamini, bet dažnai juos garbina ir net meldžiasi. Žodžiu, kažkas panašaus, jei, pavyzdžiui, sakytume, kad tokie ženklai kaip valstybės siena ir sienos pasienio stulpas taip pat yra tarsi kokie šventi dalykai. Ko gero neapsirinku manydamas, jog kai kas iš tikro į valstybės sieną ir ją žyminčius stulpus vertina ne kaip neišvengiamą šiandieninio susipriešinusio pasaulio kasdienybę, o beveik su bažnytine pagarba – kaip šventą dalyką.

Taigi suprasdami, kad naujieji metai, kaip laiko skaičiavimo atskaitos taškas, yra žmogaus laisvai nusistatytas momentas, atsakykime į klausimą, kodėl tą atskaitos tašką žmogus nustatė būtent tuo metu, kada gamta yra tarsi negyva ir apmirusi.

Atsakydamas į tą klausimą, manau, kad nieko nenustebinsiu, jei paminėsiu, jog būtent tokiu metu (gruodžio 20 – 22 dienomis) mūsų planeta savo kelyje aplink Saulę sugrįžta į tokį savo kasmetinės kelionės (orbitos) tašką, kurį praėjus jau pasibaigia paros šviesaus meto trumpėjimas, ir prasideda paros šviesaus meto ilgėjimas. Žemei praėjus šį savo orbitos tašką, Saulė kasdien vis aukščiau pakyla, kasdien vis šilčiau darosi, ateina visų laukiamas pavasaris... Natūralu, kad pradėjus ilgėti šviesiam paros laikui, pas žmogų atsiranda naujos viltys, ir būtent nuo to momento jis pradeda tarsi naują laikotarpį.

Skaitytojas tikriausiai pastebėjo, kad dabartinis kalendorinis laiko atskaitos taškas (sausio 1 d.) nesutampa su astronominiu laiko momentu, kuomet pradeda ilgėti diena (gruodžio 20-22 d.). Taip yra todėl, kad mūsų planeta aplink Saulę apibėga ne lygiai per 365 dienas, o per ilgesnį laiką, - per 365,256365 d. Aišku, kad kalendorius, kuriame naujieji metai prasidėtų tik kai praeina šis dienų su šešiais ženklais po kablelio skaičius, būtu labai nepatogus. Būtent todėl (patogumo dėlei) ir priimta, kad metai trunka lygiai 365 dienas, o atsiradusi paklaida dėl nepaisymo tų po kablelio šešių ženklų, ištaisoma praėjus 4 metams (vadinami keliamieji metai trunka 366 dienas).

Tačiau... Manau, kad žmonija ne visais savo gyvavimo laikais kalendoriuose turėjo keliamuosius metus. Be to, ir toji astronominė metų trukmė (365,259365) taip pat nėra tiksli, t.y. tas skaičius mūsų dešimtainėje skaičiavimo sistemoje nėra baigtinis. Žodžiu, laikui bėgant atsitinka taip, kad žmogaus nusistatytas kalendorinis ir nuo jo valios nepriklausantis astronominis metų pradžios momentai nesutampa. Nesutampa jie ir šiuo metu.

Nesu koks nors astronomijos ar astrofizikos mokslų specialistas, todėl nesiryžtu ką nors aiškinti nei apie tai, kaip kalendorius praeityje buvo tikslinamas, nei apie ateityje būsimus kalendoriaus tikslinimus. Ko gero, ir šiuose savo samprotavimuose kažką paskiau ne taip (ar nevisiškai taip), kaip tuos dalykus aiškintų minėtų mokslų atstovai. Vienok drįstu samprotauti, kas atsitinka tuomet, kada yra daromi tokie kalendoriaus patikslinimai.

Įsivaizduokime, kad įvedame naują kalendorių, kuriame kalendorinių ir astronominių metų pradžios momentai sutampa. Įstatymu ar kokiu kitokiu teisės aktu nustatome, kad paskutinė einamųjų metų diena bus gruodžio 20-oji, o buvusi gruodžio 21-oji diena taps jau naujai prasidedančių metų sausio 1-ąja. Jei taip, tai kaip dabar bus švenčiamos dar tik po 5 dienų ateisiančios Kalėdos? Jau kitais metais (sausio 6 d.)? Manau, kad stačiatikiai ir kitos rytų krikščionių religinės bendrijos kažkada būtent taip ir pasielgė – jie Kalėdas švenčia jau po naujųjų metų.

Beje, ir Rusijos bolševikai kažkada savo pagrindinę šventę – jų atsiradimo valdžioje (valdžios užgrobimo) metines (Spalio „revoliuciją“), taip pat minėdavo ne spalio, o pagal seną kalendorių (lapkričio mėnesį).

Tuo tarpu vakarų krikščionių religinės bendruomenės tokioje situacijoje pasielgė kitaip – visas religines šventes švenčia jau pagal naujai įvestą (patikslintą) kalendorių. Gerai tai ar blogai? Tas, kas supranta, kokiu būdu tokie skirtumai atsiranda, tas jam nei gerai, nei blogai. Tas, kas apie tai nieko nežino, ir yra labai karštas patriotas tik to, ką jis žino pas jį esant, tas viską, kas kur nors yra kitur ir kitaip, dažniausiai vertina neigiamai.

Algimantas MILAŠIUS