Mes turime 373 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1994
mod_vvisit_counterŠią savaitę:18195
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:94225
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Nebyliai rymo mūrinės koplytėlės...

2012 m. liepos 21 d.,šeštadienis Nr.55 (1198)


Švenčionių rajonas turtingas mažosios architektūros paminklų

Mūrinės koplytėlės priskiriamos mažosios architektūros paminklams, t.y. statiniai, kurie nebuvo susiję su materialinių gėrybių gamyba, o skirti žmonių dvasiniam gyvenimui bent kiek praturtinti. Šie senieji statiniai apsupti auros, savo mūruose tarsi sustabdantys ir įšaldantys laiką. Mūrinės koplytėlės, kurių ypač daug buvo pastatyta XIX a. pab.-XX a. pr. harmoningai įsijungė į šalies kraštovaizdį, atitikdamos tautos pasaulėjautą, tapo neatsiejama kultūros paveldo dalimi. Glaudžiai susijusios su krikščioniškuoju tikėjimu, jos kaip ir mažos bažnytėlės suteikė aplinkai sakralumo.

Daugelyje kitų Europos šalių mūrinės bokštinės koplytėlės pradėtos statyti anksčiau negu Lietuvoje, todėl mus pasiekė jau susiformavę mūrinių koplytėlių pavidalai. Buvo perimti kitose Europos šalyse anksčiau taikyti bokštinių koplytėlių kompozicijos principai ir stiliai bei suteikta joms specifinių, tik mūsų kraštui būdingų, bruožų.

Lietuvai būdinga keletas mūrinių bokštinių koplytėlių tipų - vientiso tūrio, stulpinės, laiptuoto tūrio, susidedančios iš dviejų ar kelių į viršų siaurėjančių tarpsnių, su išplėstu viršutiniu tarpsniu, taip pat buvo statomos stilinės koplyčios, t.y. patyrusios tiesioginę profesionaliosios architektūros įtaką, turinčios ryškių konkretaus stiliaus požymių.

Savitų ir reikšmingų koplytėlių XIX a. pab. - XX a. pr. buvo pastatyta ir mūsų rajone. Daugiausia jų aptinkame rytinėje rajono dalyje - Švenčionių, Adutiškio seniūnijose. Koplytėlių paskirtis įvairi – užtikrinti dievo pagalbą gyventojams, mirusiesiems atminti, taip pat šiais paminklais buvo pažymimi svarbūs istoriniai įvykiai.

Koplytėlės mūrytos tiek miestuose, tiek kaimuose, ne tik kapinėse, bet ir pakelėse, laukuose. Dėmesį patraukia koplytėlės, esančios kapinėse, reikšmingesnės įrašytos į kultūros vertybių registrą.

Koplytėlė, esanti Kavaltiškės kapinėse, Adutiškio seniūnijoje, pastatyta XIX a. pab., kompaktiško stačiakampio plano, dviejų tarpsnių, iš kurių antras tarpsnis su ertme ir angomis visuose 4 fasaduose. Jos aukštis apie 6 m., kalvio darbo metalinio kryžius viršūnė, sienos – akmenų ir plytų mūro. Viduje XX a. I ketv. Švč. Mergelės Marijos skulptūra.

Tuo pačiu metu statyta koplytėlė Aučynų kapinėse, Švenčionių seniūnijoje - stačiakampio plano, vientisa, užbaigta piramidėle su metaliniu kalvio darbo kryželiu, cokolis - skaldytų lauko akmenų, sienos - raudonų plytų ir lauko akmenų mūro, aukštis 2,8 m. Pietvakariniame fasade yra pusapskritė niša. Taip pat įmūrytas akmuo su įrašu „1857“.

Gudelių kaimo kapinėse koplytėlė statyta XX amžiaus pradžioje, skirta 1863 m. Švenčionių apylinkėse kovojusiems sukilimo dalyviams atminti. Tikėtina, kad šiose kapinėse buvo palaidoti kautynėse su Rusijos kariuomenės okupaciniais daliniais žuvę lietuviai sukilėliai, tačiau kapaviečių žymių neaptikta. Koplytėlė stačiakampio plano,4,3 m. aukščio, dviejų tarpsnių, antrame tarpsnyje - ertmė ir angos visuose 4 fasaduose. Jos keturšlaitis stogas užsibaigia metaliniu kryžiumi – viršūne. Yra akmuo su memorialiniu įrašu.

Jakelių kaimo kapinėse senos sunykusios koplytėlės vietoje 2002 m. pagal architekto P.Savukyno projektą buvo atstatyta autentiška laiptuoto tūrio koplytėlė su ryškiai dominuojančiu viršutiniu tarpsniu. Koplytėlė net 11 m. aukščio. Stogą puošia geležinis kaltinis kryžius, kurį Jakelių kaimo gyventoja Pelagėja Bučelienė išsaugojo iš senosios koplytėlės.

Švenčionių katalikų kapinėse galime pamatyti įdomią stulpinę koplytėlę. Ji sumūryta iš tašytų akmenų, apskrita, stulpas paprastas be puošybos elementų su nežymiai išplėtotu postamentu. Ant postamento - kryžius, o stulpo viršutinėje dalyje išmūryti metai – 1914-1918 m. Koplytėlė pastatyta I Pasauliniame kare žuvusiems vokiečių kariams atminti.

Koplytėlė Pašaltupio viensiedyje pastatyta 1942 m. Įdomios tos koplytėlės pastatymo aplinkybės. 1939 m. toje vietoje ėjo nauja Lietuvos siena su Baltarusija. Vienas rusų pasienietis apšaudė pasienyje pastatytą kryžių, o 1942 m. toje vietoje vietiniai gyventojai pastatė koplyčią, o į vidų dėjo karstelį su Kristaus kančia. Kristaus kančia buvo paimta nuo 1939 m. išniekinto kryžiaus. Koplytėlė kompaktiško stačiakampio plano, aukštis 5,25 m., su dvišlaičiu stogu, ant kurio metalinis kryžius su viršūne . Vakariniame, šiauriniame ir pietiniame fasaduose yra pusapskritės angos. Fasadų apdaila – akmens mūras su granito skaldos užpildu.

Mūsų rajone kaip ir kitose Lietuvos vietose praeityje dvarininkai rėmė bažnyčias, savo dvaruose statė koplyčias, jų statybai, skirtingai negu kryžių, reikėjo nemažai lėšų. Istoriniuose šaltiniuose minimos koplyčios Gaspariškės, Stanislavavo, Šventos, Zablatiškės, Antasarės dvaruose. Mūsų laikus pasiekė tik koplytėlė Šventos dvare. Šventos dvaro dvarininkas ją statė apie 1828 metus. Koplytėlė sumūryta iš lauko akmenų, vientiso tūrio, viršuje - masyvaus mūro bokštelis, dengtas keturšlaičiu stogu, pastogę juosia karnizas, yra gili niša skulptūroms pastatyti.

Atskiro dėmesio vertos mauzoliejinės koplyčios. Mūsų rajone išlikusi tik viena tokia koplyčia Pundžionių dvare Magūnų seniūnijoje, prie Staviškės ežero. Tai yra Konaževskių šeimos koplyčia-mauzoliejus. Vienas iš šios giminės atstovų - D.Konaževskis (1871-1935 m.) buvo svarbi Lietuvos lenkų istorinė asmenybė. Konaževskiai valdė Pundžionių dvarą iki 1940 m. 1935 m. pastatė koplyčią, kurioje buvo palaidoti generolas D.Konaževskis, jo dukra Marija, bei jo žmonos sesers vaikai. Koplyčia stačiakampio plano, vienanavė su laidojimo rūsiu. Fasadų architektūrinis sprendimas eklektinis su vyraujančia neoklasicistine stilistika, vakariniame fasade - dvi dorėninės kolonos.

Žinomiausia koplyčia - Švenčionių mieste, kadangi stovi pačiame centre, Vydžių ir Adutiškio gatvių sankryžoje, tapusi savotišku miesto simboliu. Ši koplytėlė priklauso istorizmo stilinių krypčių koplytėlių grupei, jos architektūroje ryškūs neogotikos bruožai. Koplyčia 2 tarpsnių, kvadrato plano, sienos plytų mūro, iš lauko tinkuotos. Stogas piramidinis, kryžminis, dengtas skarda. Viršų užbaigia visose pusėse iškilę smailūs trikampiai skydai ir aukšti aštuonkampiai stogeliai. Viršutinio tarpsnio fasaduose yra po angą su pusapskrite arka, kurioje Marijos skulptūrėlė. Koplytėlė buvo pastatyta apie 1896-1897 m. Ji skirta 1831 m. sukilėlių būrio vado, Ceikinių klebono kun. Anupro Labučio, žuvusio 1831 m. kovo 31 d. Švenčionyse per kautynes ir Čekiškės palivarko savininko, generolo Kazimiero Čechavičiaus giminaičių 1831 m. ir 1863 m. sukilimų dalyvių atminimui. 1964 m. koplytėlė buvo nugriauta, o 1989 m. Sąjūdžio Švenčionių grupės iniciatyva atstatyta. Šios koplytėlės atstatymas - graži švenčioniškių patriotizmo išraiška.

Trumpai pristatytos Švenčionių rajono vertingesnės koplytėlės yra įrašytos į Kultūros vertybių registrą. Kiekviena iš jų turi savo prasmę. Jų atsiradimas tam tikroje vietoje buvo susijęs su šeimos, bendruomenės ar visuomenės kasdienio gyvenimo ar istorijos įvykiais, palikusiais mažesnį ar didesnį pėdsaką.

Giedrė VIŠČIONYTĖ
Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė paveldosaugai

 

 
Reklaminis skydelis