Levandų laukuose Alą apima ramybė ir palaima.

Levandų magija

Levandos... levandos... Šie žodžiai, net ir permainingai lietuviškai žiemai karaliaujant, nukelia mus į Prancūzijos kvepiančių violetinių laukų platybes, o gal ir į Lietuvoje vis drąsiau plėtojamus levandų ūkius, o gal ir į savo gėlynėlį, kur vidurvasariui tvoskiant karščiu tarp išdidžių rožių elegantiškai stiebiasi ir kuklūs levandų žiedynai. Levandos jau nebe egzotika ir Lietuvoje. Švelnesnės žiemos, mūsų klimatui pritaikytos levandų veislės šiems šilumamėgiams augalams leidžia vis tvirčiau įsikurti ir Lietuvoje, užvaldant vis didesnį jų gerbėjų būrį.

Meilė levandoms užbūrė ir pabradiškę Alą Zubkovą. Tiesa, prieš tai buvo ir kitokie ieškojimai. Moteris 24 metus sėkmingai dirbo pradinių klasių mokytoja, buvo aktyvi ir kūrybinga, dalyvavo renginiuose, seminaruose, stažuotėse ir išvykose po Lietuvą ir užsienio šalis. Daug laiko ir energijos skirdavo ir hobiams bei tobulinimuisi ne su darbine veikla susijusiose srityse.

Pabradės auksarankės

Prieš dešimtmetį paėmusi į rankas nuo dukros užsiėmimų likusias dekupažo priemones Ala prisimena patyrusi tiesiog meditacinį atsipalaidavimą, ypač po sunkios darbo dienos. Palinkus prie dekupažo dirbinių, laikas sustodavo, norėdavosi tobulinti techniką, ieškoti naujų saviraiškos būdų, savo potyriais ir atradimais dalintis su kitais. Savo dirbinių nuotraukas Ala skelbdavo socialiniame tinkle „Facebook“ ir sulaukdavo daug patiktukų. Patyrus meninių ir kūrybinių atradimų džiaugsmą, tapo smalsu, o kuo įdomiu užsiima kiti žmonės Pabradėje. Energinga moteris sukūrė „Facebook“, „Instagram“ grupes „Dekupažo manija“, „Pabradės auksarankės“, kuriose nariai dalindavosi, kas ką gražaus ir įdomaus moka padarysi savo rankomis, įvairiais patarimais ir idėjomis. Paaiškėjo, kad Pabradėje yra labai daug kūrybingų žmonių, tikrų auksarankių. Kuriančių ir savo rankomis gaminančių įvairius dalykus. Ala sako, kad jos nėra tautodailininkės, tačiau kūrybiškos ir entuziastingos. Moteris kuklinasi, kad auksarankių „titulas“ gal truputį pretenzingas, bet apsilankiusi Pabradės m. kultūros centre prieš šventes vykusioje kalėdinėje mugėje įsitikinau, kad kuklintis nereikia, nes darbų įvairovė ir kokybė gniaužia žadą. Ala irgi mugės lankytojams pasiūlė ne tik savo dekupažo dirbinių, produktų su levandomis, bet ir pačios pagamintų eglutės žaisliukų.

„Pabradės auksarankės“ - tai nuo 2013 m. sėkmingai veikianti entuziastingų ir kūrybiškų moterų grupė, gyvenimą pradėjusi „Facebook'e“. Po kurio laiko moterys susitiko realiai ir bendrauja iki šiol. Pastebėjusi šią grupę Pabradės m. kultūros centro direktorė Lolita Vilimienė pakvietė jas sudalyvauti jau daug metų organizuojamoje kalėdinėje mugėje Pabradės m. kultūros centre. Tada ir prasidėjo kelionė po parodas, muges, mezgėsi pažintys, plėtėsi sekėjų ratas. Auksarankės nusprendė rengti įvairias rankdarbių pamokėles suaugusiems – ką kiekviena geriausiai moka, to moko ir kitus. Pamokėlės taip pat labai populiarios, iš pradžių vykdavo Žeimenos gimnazijoje, vėliau po Pabradės bibliotekos renovacijos Gražinai Dargytei (beje, Gražina ir man suteikė akstiną pabendrauti ir geriau pažinti kūrybinių idėjų nestokojančią Alą) pakvietus persikėlė į puikiai tam tinkančias bibliotekos erdves. Pamokėlės praktiškai nemokamos, nebent prireikia pačioms įsigyti medžiagų arba pasikviesti kokį nors populiarų lektorių ar pačioms išvykti į sostinę ar kitą didmiestį. Pasak šių veiklų iniciatorės Alos, reikia daug išbandyti, kol atrasi save, sau labiausiai tinkantį hobį, o gal net ir verslą. Be to, norisi kuo daugiau mezgančių, siuvančių, kepančių, piešiančių, drožinėjančių ir kitokia menine kūrybine veikla užsiimančių žmonių paskatinti neužsisklęsti, bendrauti ir dalintis tuo su kitais.

Nauja realybė – naujos galimybės

Prieš visą pasaulį kaustančią pandemiją gera atmosfera ir tvariomis žiniomis pasižymintys užsiėmimai vykdavo bent kartą per mėnesį. Šiuo sudėtingu metu – rečiau (pagal galimybes) arba socialiniuose tinkluose. Tačiau su nauja realybe atsivėrė ir naujos galimybės, ėmė rastis naujų minčių. Ala pasidžiaugė, kad visada sulaukianti ypatingo savo šeimos palaikymo, tad per karantiną vyras jai įrengė dailias ir patogias atskiras dirbtuves, o dukra prisideda vertingais patarimais. Su nauja realybe atsivėrė ir naujos galimybės, ėmė rastis naujų minčių. Sėkmingai dirbusi beveik ketvirtį amžiaus mokytoja, moteris prieš kurį laiką paliko mokyklą ir visa galva pasinėrė į… „Levanderiją“... Kuri, galima sakyti, prasidėjo nuo vieno levandos krūmelio...

Svajok atsargiai...

„Visada žavėjo levandos. Pamėgau jas už elegantišką grožį ir kerintį aromatą“, - rašo Ala. Ji pasakojo vieną levandų krūmelį auginusi jau seniai, vėliau iš jo išaugino daugiau sodinukų, kuriuos puoselėdama vis labiau ir labiau žavėjosi. Nuskintus ir sudžiovintus žiedus Ala naudojo atromatiniams maišeliams ir pagalvėlėms. Ėmė domėtis ir šių augalų veislėmis, ir kitais panaudojimo būdais. Nevengė ir eksperimentuoti: medus su levandomis, levandų arbata, cukrus su levandomis, sirupas, braškių-levandų uogienė, levandinė mėta, levandinis muilas. Galiausiai ir apie dešimtmetį puolėjamuose dekupažo dirbiniuose ėmė vyrauti levandų motyvai. Susidomėjimą „laistė“ bei „tręšė“ ir draugai, artimieji ir pažįstami, įvairiomis progomis dovanodami viską su levandomis. O ir pačios akys visur krypdavo ten, kur pamatydavo ką nors su levandomis. Kai asmeninės FB paskyros albumas su levandomis tiesiog persipildė, kai vis daugiau žmonių ėmė užsisakinėti muilą su levandomis, Ala suprato, kad atėjo laikas kurti atskirą puslapį ir imtis veiklos. Pavadinimą padėjo sugalvoti svarbiausia patarėja – dukra. Prieš įkurdama elektroninę parduotuvę levandų gerbėja jau buvo neblogai tam pasiruošusi: išklausiusi aromaterapijos, grafinio dizaino kursus, iš sėklų ir ūgliukų ėmė auginti daugiau levandų. „Stebėti, kaip auga levandų daigeliai, neapsakomas malonumas ir atsipalaidavimas, - sako Ala. - Geriausi dalykai  ateina netikėtai ir neplanuotai – savaime. Darau tai, kas man patinka ir teikia malonumą. Šiuo metu tai – levandos“.

Pernai metų pabaigoje Alos „Levanderija“ (https://levanderija.lt) pažymėjo pirmąjį metukų gimtadienį. „Kai pasinėriau į levandas, tada net negalvojau, kad po metų tai peraugs į kažką didesnio, - maloniai šypsosi Ala. - Matyt, ne veltui sakoma: „Svajok atsargiai, nes svajonės pildosi“.

Produktus ir išbando, ir kuria pati

Elektroninėje parduotuvėje yra (ir vis pildoma) įdomių prekių su levandomis, nes viskas daroma iš meilės šiam augalui, kuris jau seniai yra ne tik augalas, turintis turtingą istoriją ir daugybę naudingų savybių, o ir ramaus, laimingo, džiaugsmo ir šilumos pripildyto gyvenimo simbolis. Čia lankytojai ras ir naudingų patarimų apie levandų auginimą ir produktų naudojimą.

Ala sakė labai kruopščiai atsirenkanti tiekėjus, tad parduotuvėje parduodami gaminiai atitinka visus reikalavimus ir kokybės standartus. Svarbiausia, kad visa tai pati šeimininkė išbando ir naudoja. Ir ne tik naudoja, bet ir kuria. Pagal jos receptūrą plačiau Lietuvoje žinoma firma „Aromamama“ gamina eterinį aliejų, kita įmonė „7 Ievos namai“ - arbatą. Visur naudojama aukščiausios kokybės levandų produkcija iš Prancūzijos.

Susikūrė darbo vietą

Ala džiaugiasi, kad taip tarsi netyčia susikūrė sau darbo vietą. „Kai gerai darai, tai ir klientai įvertina“, - įsitikinusi moteris, kuri ir toliau dega noru tobulėti gilindama savo aromaterapijos, marketingo, darbo socialiniuose tinkluose žinias. Nors karantinas ir pristabdė daugelį veiklų, tačiau moteris  visuose savo sumanymuose jaučia šeimos palaikymą ir pagalbą.

„Esu laimingas žmogus, todėl noriu teikti laimę ir aplinkiniams, noriu, kad visur būtų kuo daugiau laimingų žmonių!“ - svajoja Ala ir linki visiems tai patirti.

Irena POŽĖLIENĖ

Alos Zubkovos asmeninio albumo nuotr.

Pabradės auksarankių pamokėlėse Pabradės m. bibliotekoje vyrauja kūrybinga ir šilta atmosfera.