Mes turime 430 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:4617
mod_vvisit_counterŠią savaitę:14804
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:90834
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Apie šaltį, saulę ir šerkšną

2022 m. sausio 15 d.

Šviesus paros laikas, nors ir pamaži, vis ilgėja. Nuo saulėgrįžos pradžios pailgėjo beveik pusvalandžiu, ir tenka pripažinti, kad tas pailgėjimas jau ir jaučiasi. Su ilgėjančia diena artėja ir viduržiemis, žinoma, kalbu apie kalendorinį, t.y. sausio 15 d. Tai sąlyginis atskaitos taškas, nes kada žiema prasideda ir baigiasi – ne žmogaus, nors šis ir laiko save beveik visatos valdovu, bet žemės valdovų valioje. Gamta turi savo kriterijus ir savo scenarijų, net ir dabartinė psichozė dėl klimato atšilimo tėra gražus spektaklis, nes didžiąja dalimi viskas priklauso nuo pačios gamtos įnorių... Žemės raidos istorijoje ne kartą buvo ir ledynmečiai, ir karštieji periodai, bet jau per toli nuklydau, nors papasakoti tenorėjau apie sausio 12-osios rytą, kai termometro rodyklė mano kieme rodė -20°C šalčio. Tikėdamasis, kad toks šaltis ir vėjo štilis padės susiformuoti šerkšnui, susikrovęs fotoaparatūrą, išvažiavau paieškoti kažko gražaus.

 

Kad ir kaip būtų gaila, bet išsvajoto šerkšno nepamačiau. Buvo tik nedidelis lengvas šerkšnas ir tiek. Žinoma, negali sakyti, kad išvažiavimas buvo tuščias, nes pasigrožėti bundančiu rytu, įkvėpti ryto vėsos jau yra gerai. Keliose vietose mačiau besiganančias stirnas, žinoma, tolokai nuo kelio. Žiemą jos baikščios. Čia pavasarį gali nufotografuoti beveik portretinę nuotrauką, o žiemą nebent sėlinant, kaip tą daro mano kolegos gamtos fotografai Rimantas Nalivaika ir Jonas Barzdėnas, galima stirnas iš arčiau nufotografuoti. Keliose vietose stirnų būreliai buvo gana gausūs, arti 20 vienetų, o kitur po 3-4. Tiesa, jau grįždamas nufotografavau ir porą šerkšnotų medžių, vienas iš jų – nuolatinis mano „modelis“ – beržas, augantis netoli buvusio Pliauškių sąvartyno.

Grįžęs į namus pasidžiaugiau pagausėjusiu sparnuočių būriu prie lesyklų ir lesyklose. Ypač akį džiugino sniegenos.

Štai toks buvo sausio 12-osios rytas, šaltas, bet akiai malonus ir tikrai vertėjo, atsikėlus šiek tiek anksčiau, paklajoti po šarmotą gražų mūsų kraštą.

Algis JAKŠTAS

Šitas beržas visada fotogeniškas.

 

 

Prie vaišių stalo juodagalvė sniegena ir karklažvirblis.

 
Reklaminis skydelis