Septyniolika metų pogrindyje leista „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“, nepabūgusi KGB pastangų užgniaužti laisvą žodį, skleidė žinią pasauliui apie sovietinės valdžios nusikaltimus ir drąsino tautiečius nebijoti persekiojimų, ginti savo teises. „Kronikos“ leidėjai gerai suvokė, kokio pavojingo darbo ėmėsi, todėl planavo, kad Dievui laiminant gal pavyks šį pogrindžio leidinį leisti bent 3-4 metus. Visi žinojo, koks galingas buvo KGB aparatas su tūkstančiais oficialių pareigūnų ir dešimtimis tūkstančių kolaborantų, nešusių šeimininkams bet kokią nugirstą informaciją.

Šiemet minėsime šio reikšmingo leidinio penkiasdešimtmetį. 2022-ieji Seimo sprendimu paskelbti „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ metais. Seimo nariams vienbalsiai nutarus, trys „Kronikos“ bendradarbiai – Gerarda Šuliauskaitė, Bernadeta Mališkaitė ir Jonas Boruta – Laisvės gynėjų dieną, sausio 13-ąją,  apdovanoti Laisvės premija.

„Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“, saugoma Kauno arkivyskupijos muziejuje, šiemet įrašyta į UNESCO Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“.

Galime didžiuotis, kad Reškutėnuose (Švenčionių r.) 1970-1984 metais klebonavęs Napoleonas Norkūnas aktyviai prisidėjo prie „Kronikos“ leidybos. Jo sukauptą medžiagą rašomąja mašinėle atspausdindavo Kazytė Drūteikaitė-Jarošienė iš Beržijos kaimo. Daug kunigo N. Norkūno rankraščių buvo padovanota Reškutėnų muziejui.

Viktorija LAPĖNIENĖ