Mes turime 245 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3400
mod_vvisit_counterŠią savaitę:27423
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:71801
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:136288

Švenčionių rajone 2021-aisiais mirusių žmonių 3,8 karto daugiau nei gimusių vaikų

2022 m. sausio 22 d.

Per 2021-uosius buvo supilta 566 nauji kauburėliai.

 

Kas yra laikas? Žmonių sugalvotas matas, kuriuo matuojamas žmogaus gyvenimas, civilizacijos egzistavimas. Net ir atskaitos taškų, nuo kurių matuojamas vienos ar kitos civilizacijos ar valstybės egzistavimas, yra ne vienas. Net ir dabar, kai pasaulis gyvena 2022-uosius metus, kai kurios pasaulio tautos dar mini ir savo metus pagal mėnulio ar kokį kitą kalendorių, bet nusileidę iš padebesių į savo žemišką gyvenimą kiekvienas mūsų laiką pirmiausia matuojame savo gyvenimu, kur kiekvieni metai, tai ne tik 365 kalendorinės dienos, bet ir aibė visokių įvykių, išbandymų.

Bendžaminas Franklinas apie laiką yra pasakęs: „Laikas – tai medžiaga, iš kurios sudarytas mūsų gyvenimas.“ Taikliai pasakyta. Galima rasti ir daugiau įdomių minčių apie laiką, bet tas laikas, kaip sako lietuvių patarlė, bėga kaip vanduo. Štai jau ir pirmas 2022-ųjų metų mėnuo persirito į antrą pusę, bet gyvendami dabartyje pabandykim pasižvalgyti po praeityje likusius 2021-uosius, kurie istorijoje išliks pažymėti COVID-19 antspaudu.

Taip, tai buvo sunkūs visomis prasmėmis metai, sunkūs ne tik savo suvaržymais, bet ir psichologiškai, nes nuolat buvo kurstoma baimė: baimė susirgti, baimė užkrėsti kitą. Kartais atrodė, kad visas pasaulis gerokai kvaištelėjo nuo nuolat kurstomos baimės. Visa tai, nori ar nenori, turėjo įtakos ir demografiniams pokyčiams tiek Lietuvoje, tiek Švenčionių, tiek kaimyniniuose rajonuose. Kai kurias korekcijas įnešė ir 2021 metais vykęs virtualus gyventojų surašymas. Kiek jis tikslus – ne man spręsti, bet dabar jau galutinai aišku, kad išsvajotų 3 milijonų gyventojų Lietuvoje nėra. 2022-ųjų sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 794 tūkst. 961 gyventojas. Prieš pradėdami plačiau kalbėti apie demografinius pokyčius Švenčionių rajone 2021 m. prisiminkime paskutinį praėjusių metų gruodį, o kad būtų įdomiau, pabandykim jį palyginti su ankstesnių metų analogišku laikotarpiu. Tradiciškai skaičius surašysiu į lentelę, o po to pabandysiu paanalizuoti.

 

 

2017

2018

2019

2020

2021

Gimė

21

8

10

14

14

Mirė

31

44

40

54

38

Susituokė

5

7

8

4

5

Išsituokė

5

3

7

3

5

 

Po tragiško lapkričio, kai gimusių vaikų buvo 10, o mirčių – 66, 2021-ųjų gruodis atrodo gana solidžiai, nes ir už 2020-ųjų gruodį bent jau vienoje grafoje – mirčių – atrodo geriau. Per 2021-ųjų gruodį mirusių buvo 38, o 2020-aisiais per tą patį laikotarpį buvo net 54...

Kadangi kiekvieno žmogaus gyvenimas prasideda nuo gimimo, tai ir aš 2021-ųjų metų demografinę apžvalgą pradėsiu nuo gimimų apžvalgos.

 

Gimė daugiau mergaičių

Sakoma, jei gimsta daugiau berniukų reikia ruoštis karui, jei daugiau mergaičių – gyvensim taikoje. 2021-aisiais Švenčionių rajone gimė daugiau mergaičių – 75 iš 149 gimusių, taigi gimė 74 berniukai. Galima sakyti, kad beveik po lygiai, bet visgi viena gimusia mergaite daugiau. Džiugina tas faktas, kad 2021 m. gimė 15 vaikų daugiau nei 2020 m. kai buvo registruoti 134 gimę vaikai.

Gal kiek ir keistai atrodys, bet vis daugėja vienišų motinų gimdančių vaikus. 2020-aisiais tokių buvo 9, o 2021-aisiais – jau 16, beveik dvigubai daugiau. Septynios vienišos motinos pagimdė po pirmą vaiką, dvi – po antrą, keturios – po trečią, dvi – po ketvirtą ir viena penktą vaiką.

Turime Švenčionių rajone ir daugiavaikių šeimų. Vienai šeimai 2021-aisias gimė jau aštuntas vaikas. Dvi šeimos susilaukė penkto vaiko, penkios šeimos susilaukė ketvirto vaiko ir vienuolika šeimų susilaukė trečio vaiko.

Vyriausi amžiumi tėvai, susilaukę naujagimio, - mamai 47-eri, tėvui 42-eji, o jauniausiai mamai – 19 m., tėvui – 20 m.

Kartais stebiesi tuo, kokių tik vardų savo gimusiems vaikams susigalvoja gimdytojai. Štai iš 2021-aisiais gimusiems vaikams duotų vardų prie retų vardų galima priskirti mergaičių vardus Deivilė ir Sintija, o berniukų: Tilius, Tristanas, Vilenas. 2020 m. reti mergaičių vardai buvo Lūna ir Bona, o berniukų Sajan ir Elimar.

O kokie vardai pernai buvo populiariausi? Mergaičių: Ievos – 5, Elija ir Amelija – po 4, Katalėja ir Kamilė – po 3. Berniukų: Nojus – 3, Aronas, Kiril, Elijus, Tajus, Danielius ir Dominykas – po 2. Kad ir kaip būtų liūdna, bet tarp populiariausių vardų nėra nei Kazimierų, nei Vytautų, nei Jonų, nei Elenų ar Agotų... matyt, kiekviena epocha turi savo prioritetus, ir nieko čia nepadarysi. Beje, dviems vaikams pernai buvo suteikta po du vardus, taip pat pernai gimė dvi poros dvynukų ir buvo apskaityti 22 užsienyje gimę vaikai, tad realiai rajone gimė 127 vaikai, nes vargu, ar tie užsienyje gimę vaikai kada nors apsigyvens Švenčionių rajone...

 

Žmonės tuokiasi, žmonės skiriasi...

Antras žmogaus gyvenimo etapas dažniausia būna šeimos sukūrimas. Žinoma, kartais tų santuokų būna ir ne viena. 2021-aisiais Švenčionių rajone buvo įregistruotos 109 santuokos, o tai net 24 daugiau nei 2020-aisiais. Didžioji dalis santuokų įregistruojama Švenčionių rajono teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, bet nemažai porų savo santuoką registravo ir kitur: 4 poros susituokė pasirinktoje vietoje Švenčionių rajono teritorijoje, 11 porų santuoką registravo užsienyje: po 2 santuokas registruota Lenkijoje Danijoje ir Latvijoje, po vieną santuoką registruota Kazachstane, Kipre, Gruzijoje, Ukrainoje ir Kirgizijoje.

29 santuokos pernai sudarytos bažnyčioje. Čia neabejotinas lyderis – Labanoro bažnyčia, kur susituokė net 13 porų. 6 poros susituokė Švenčionėlių bažnyčioje, 4 poros – Pabradės bažnyčioje, po 2 poras – Švenčionių ir Adutiškio bažnyčiose, po 1 porą – Balingrado ir Strūnaičio bažnyčiose.

Kadangi dabar gyvename tokiu laiku, kai viskas pasaulyje juda, maišosi, tai ir žmonės tuokiasi su kitų šalių žmonėmis. 2021 m. vienas lietuvis susituokė su Baltarusijos piliete, vienas lietuvis susituokė su Rusijos piliete, viena lietuvė ištekėjo už Kamerūno piliečio, viena ištekėjo už Rusijos piliečio.

Vyriausia susituokusi pora: jam – 81 metai, jai – 74 m. Jauniausia susituokusi pora: jam – 20 m., jai – 18 m.

Daugiausia žmonių tuokėsi pirmą kartą, bet yra porų, kurioms buvo antra ar net trečia santuoka. 10 vyrų tai buvo pirma santuoka, o jų sutuoktinėms tai buvo antra santuoka. 8 merginos tekėjo už vyrų, kuriems tai buvo antra santuoka. 16 vyrų ir 16 moterų tuokėsi po antrą kartą.

Tuokiasi mūsų tautiečiai ir užsienyje. 2021-aisiais buvo išduotos 8 pažymos sudaryti santuokas užsienyje: 4 santuokos sudarytos Vokietijoje, 2 – Danijoje ir po vieną Lenkijoje ir Rusijoje.

Daugiausia santuokų – 20 – buvo rugpjūčio mėnesį.

Kad ir kaip būtų gaila, bet nemažai santuokų dėl vienokių ar kitokių priežasčių išyra. 2021 m. Švenčionių rajone išsituokė 46 poros, tai 5 mažiau nei 2020-aisiais. Vyriausios išsituokusios šeimos vyrui buvo 65-eri, žmonai buvo 64-eri, o jauniausios išsituokusios šeimos vyrui buvo 27-eri, tiek pat buvo ir žmonai.

Kai skiriasi neilgai šeimoje gyvenę žmonės, galima sakyti, neatitiko charakteriai. 2021 m. 3 šeimos išsiskyrė išgyvenusios santuokoje 2 metus, 4 šeimos, išgyvenusios 3 metus. O kas kaltas, kai skiriasi ne vieną dešimtmetį šeimoje išgyvenę žmonės? 2021-aisiais viena šeima išsituokė santuokoje kartu išgyvenę 42 metus, 2 šeimos – išgyvenusios 32 metus, ir 2 šeimos, išgyvenusios 30 metų. Liūdna statistika, bet, kaip rašė rašytojas Vladimiras Nabokovas, „Visos laimingos šeimos daugiau ar mažiau nepanašios, visos nelaimingos – daugiau ar mažiau panašios.“ Matyt, tame ir reikia ieškoti atsakymo į klausimą, kas kaltas, kad skiriasi ne tik šeimos, bet byra ir taip vadinamas šeimos institutas, nes mes statistikoje matome tik oficialiai santuoką įregistravusių šeimų skyrybų skaičius, o kiek žmonių skirtingais keliais nueina gyvenę ne santuokoje?.. Manau, kad tikrai nemažai.

 

2021-aisiais Švenčionių rajone mirė 566 žmonės

Visada liūdniausia rašyti apie mirtis. Taip, mes visi esame mirtingi, ir vieną dieną, kas anksčiau, kas vėliau, iškeliausime į amžinybę. Iškeliausime palikę šioje žemėje viską, ką užgyvenome. Prieš keletą metų parašiau tokį eilėraštį:

Trys saujos

Žemės

Išeinančiam

Į žemę.

Kiek mažai

Pasiimame

Išeidami.

Viskas, kas

Užgyventa,

Lieka gyviesiems.

Tokia realybė, bet kai matai skaičių 566 – tiek žmonių pernai mirė Švenčionių rajone, virpteli širdis, nes tai daugiau, nei gyvena Kaltanėnų seniūnijoje. 2021 metais iš 566 mirusiųjų, 284 buvo vyrai ir 282 – moterys. Pernai mirė net 91 žmogumi daugiau nei 2020-aisiais. 3 moterys mirė turėdamos 99 metus, vienas vyras mirė sulaukęs 92 metų, jauniausiam mirusiajam tebuvo tik 21-eri. Daugiausia mirčių buvo dėl širdies ligų, vėžio ir COVID-19.

 

Už statistikos skaičių – mūsų gyvenimas

Kadangi pradžioje straipsnio jau minėjau, kad 2021 metais statistikos skaičiai remiasi paskutiniu tais pačiais metais vykusiu gyventojų surašymu, tad lyginti su keleto ankstesnių metų skaičiais būtų netikslinga, tad pateiksiu tik skaičius.

 

Nuolatinių gyventojų skaičius 2022-ųjų sausio 1 d. Lietuvoje ir kaimyniniuose rajonuose:

Lietuva

2794961

Švenčionių r. sav.

22425

Ignalinos r. sav.

14448

Molėtų r. sav.

16872

Utenos r. sav.

37216

Visagino sav.

19260

Zarasų r. sav.

14751

 

O kiek žmonių gyveno 2022-ųjų sausio 1 d. mūsų ir aplinkinių rajonų miestuose?

Visaginas

19071

Zarasai

5947

Molėtai

5716

Ignalina

4980

Pabradė

4807

Švenčionėliai

4683

Švenčionys

4346

Kaip matome iš lentelės, nė vienas iš trijų Švenčionių rajono miestų jau neturi nė 5000 gyventojų ir yra tarp autsaiderių. Liūdna statistika, bet jei lyginti 2021-ųjų metų surašymą su 1989 metų surašymu, kai Švenčionių rajone gyveno 38004 žmonės, gyventojų sumažėjo 15579, o tai daugiau nei trečdalis. Pabradėje gyventojų sumažėjo 28,8 proc., Švenčionyse – 38,5 proc., o Švenčionėliuose – net 39,7 proc. nėra ko stebėtis.

O kaip Švenčionių rajono savivaldybė atrodo lyginant ją su kaimyninėmis savivaldybėmis.

 

Gimė

Mirė

Susituokė

Išsituokė

Lietuvos Respublika

24606

47950

16780

7732

Švenčionių r. sav.

149

566

109

46

Ignalinos r. sav.

69

374

56

36

Molėtų r. sav.

89

388

125

42

Zarasų r. sav.

84

398

65

55

Skaičiai nėra linksmi. Lietuvoje gimusių ir mirusių santykis yra 1,9, o tai reiškia, kad mirė beveik dukart daugiau nei gimė. Švenčionių rajone tas santykis yra 3,8, t.y. tiek mirusių yra daugiau nei gimusių. O štai kaimyniniame Ignalinos rajone mirusiųjų 2021-aisiais buvo 5,2 karto daugiau nei gimusių. Molėtų rajone tas santykis yra 4,3, o Zarasų – 4,7. Beje, jei 2021 metais Lietuvoje gimusių vaikų buvo panašiai kaip ir 2020 m., tai mirčių padaugėjo beveik 5 tūkstančiais.

Dar vienas rodiklis, turintis įtakos demografiniams pokyčiams – gyventojų migracija.

 

Emigravo

Imigravo

Skirtumas

Lietuvos Respublika

28345

35889

+7544

Švenčionių r. sav.

135

115

-20

Ignalinos r. sav.

67

68

+1

Molėtų r. sav.

83

73

-10

Zarasų r. sav.

104

98

-6

Kaip matome, į Lietuvą atvyko 7544 žmonėmis daugiau negu išvyko. Iš Švenčionių rajono išvyko 20 žmonių daugiau negu atvyko, daugiau emigravusių ir Molėtų bei Zarasų rajonuose, o štai į Ignalinos rajoną atvyko 1 žmogumi daugiau negu išvyko. Bent čia kaimynams pasisekė.

Štai tokia, gal ir ilgoka, 2021 m. metų demografinių pokyčių apžvalga. Manau, verta ją pastudijuoti ir pamąstyti, o už pateiktus duomenis, kuriais rėmiausi rašydamas šią apžvalgą, dėkoju Lietuvos statistikos departamento Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyriaus vyriausiajai specialistei Birutei Stolytei, jau ne pirmus metus padedančiai su informacija. Ir dar, statistikos duomenys yra išankstiniai ir gali šiek tiek keistis.

Algis JAKŠTAS