Nuo Mielagėnų švento Jono bažnyčios aukštos varpinės kiekvieną šventinę dieną skamba ir skamba varpai, o keliais, takais ir takeliais eidami namo senesnieji parapijonys klausia didįjį vieškelį:

- Kas čia per tavo numindžiotą nugarą per amžius ėjo?

- Kas ėjo? – dusliai sugirgždėjo dabar jau po asfaltu likęs suslėgtas žvirgždas. - Tai Rusijos carų žandarų varomi mūsų sūnaitėliai-rekrutai, vėliau jojo kreivakojai Pilsudskio ir Želigovskio kavaleristai ant liesų savo kumelių, kurias jie vadino karo žirgais, vėliau – išsičiustinę vokiečių saldofonai su šūkiais ant savo kaktų „Drang nach Osten“, o vėliausiai pėdino vyžuoti ir išbadėję bolševikų kareivos. Vėliausiai šituo vieškeliu sukiužusiais sunkvežimiais į Švenčionėlių stotį stribai vežė pričiuptus išsigandusius tverečėnus su moterimis, seniais ir vaikiukais, kad iš ten juos išbogintų į šaltąjį Sibirą…

Ilgai dar senasis mūsų vieškelis kalbėdamas girgždėjo ir sunkiai dėliojo savo prisiminimus apie mūsų krašto skaudulius ir bėdas…

Leopoldas STANEVIČIUS