Tai, kad gamta mėgsta siurprizus, manau, nėra naujiena. Turbūt kiekvienam iš mūsų bent kartą gyvenime su vienokiais ar kitokiais gamtos siurprizais teko susidurti. Dabar vis daugiau kalbama apie klimato atšilimą ir jo padarinius. Jei pažvelgsime giliau į Žemės raidos istoriją, tai pamatysime, kad visko buvo: ir atšilimų, ir ledynmečių, bet tegul jau specialistai ginčijasi, yra tas atšilimas ar nėra, o aš šį kartą papasakosiu apie sausio mėnesį atvestus šerniukus. Šią naujieną sužinojau iš bičiulio Rimanto Nalivaikos. Apie šį faktą paprašiau papasakoti Reškutėnų medžiotojų būrelio pirmininką Pavelą Trusovą, kuris ir užtiko šviežiai gimusius šerniukus.

- Žinia apie radinį Selemono Paltanavičiaus dėka buvo ištransliuota per radiją visai Lietuvai. Šerniukai į pasaulį atėjo gerokai per anksti. Suradome šerniukus sausio 22 d. varyminės medžioklės metu. Pagal viską, šerniukai pasaulį turėjo išvysti kovo mėnesį. Ar yra tikimybė mažyliams išgyventi? Pamąstymų yra įvairių. Aišku viena, jei žiema būtų kaip prieš kokius 15-20 metų, kai spigindavo šaltis, išgyventi šansų jiems beveik nebūtų. Tada ir kovo mėnesį žiemos būdavo kur kas šaltesnės nei dabar sausį. Taigi tikimybė išgyventi šiems šerniukams būtų. Daug kas priklauso nuo patelės, kaip ji rūpinsis jaunikliais. Jei ji turės pakankamai maisto ir pati prasimaitinti, ir jauniklius išmaitinti, tikėtina, kad išaugs stiprūs šerniukai. O ir mes, medžiotojai, prisidedam, kad tiek šernai, tiek kiti gyvūnai surastų maisto ir žiemos metu. Kai suradau šerniukus, o jų iš viso penki, šernų medžioklė tame plote buvo nutraukta, nors juos ir sekėme bei norėjome sumedžioti, sprendžiant iš pėdsakų, šernų banda buvo apie 10 vienetų. Eidamas pėdsakais ir užėjau ant šviežiai susukto šernės guolio. Pamatęs tipinį šernės lizdą, prisipažinsiu, gerokai nustebau. Nerealu, kad sausio mėnesį būtų toks guolis. Pasirodo, gali. Artėdamas prie guolio pamačiau nubėgančią šernę, o priėjęs arčiau ir šerniukus pamačiau. Siurprizas buvo geras ir malonus. Vadinasi, šernė ir pastojo gerokai anksčiau nei įprasta. Šerniukai gimsta po nepilnų keturių mėnesių, ir čia ne kaip pas žmonės, neišnešiotukų nebūna. Paprastai šernai rujoja lapkritį-gruodį, o šiai šernei „nesaugus lytinis aktas“ buvo kažkur rugsėjį. Kadangi šio sezono varyminės medžioklės sausio 31-ąją pasibaigė, tai medžiotojai jų netrikdys, o ar išgyvens tie šerniukai, priklausys nuo šernės motiniškų instinktų ir gamtos. O gal toks ankstyvas šerniukų gimimas susijęs su gamtos noru kuo greičiau atstatyti šernų populiaciją, nukentėjusią nuo afrikinio kiaulių maro, - apie surastus šerniukus papasakojo Reškutėnų medžiotojų būrelio pirmininkas Pavel Trusov.

Štai tokius siurprizus kartais padovanoja jos didenybė Gamta, kuri ir yra tikroji šios planetos šeimininkė...

Algis JAKŠTAS