Visos Lietuvos gydymo įstaigos kovoja dėl medikų, kurių jau taip trūksta, kad, pavyzdžiui, ketvirtadienį socialiniuose tinkluose buvo paviešinta, jog Klaipėdos universitetinė ligoninė gimdyves siunčia į Kretingą ir kitas ligonines, nes iš 10 reikalingų neonatologų dirba tik du. Kitų rajonų savivaldybės ieško būdų (ne simbolinių), kad pritrauktų medikų, jau ne tik gydytojų, bet ir slaugytojų.

Tuo tarpu mūsų rajone vyksta sunkiai suvokiami dalykai – ne iš vieno mediko teko ir anksčiau girdėti, kad rajono įstaigoms artėja galas. Teko girdėti ir konkrečias to priežastis – įstaigose tvyro įtampa, chaosas, nesiskaitymas su darbuotojais. Kol kituose miestuose nepasitenkinimas tik rusena, Pabradėje jau įsiliepsnojo atviras konfliktas. Apie tai buvo daug kalbėta ir trečiadienį vykusiame rajono savivaldybės tarybos posėdyje, kuris vis dar vyko nuotoliniu būdu. Apie kritinę padėtį Pabradės gydymo įstaigose atvirai prabilo tarybos narys Antonijus Junda. Nors Pabradė turi gausų savo atstovų būrį ir taryboje, ir rajono valdžioje, kiti problemos nemato, kad yra pavojus likti be gydytojų. Gal jie patys Pabradės poliklinikoje ir nesilanko – ponams per prasta?..

A.Junda, į kurį Pabradės krašto žmonės dažnai kreipiasi su problemomis, gerai informuotas ir konkrečiai nurodė krizės priežastis: medikai žeminami, kuriamos intrigos, nesuprantami ir neadekvatūs darbo apmokėjimo principai, kai perpus mažiau pacientų turintis medikas gauna žymiai didesnę algą už turintį daugiausiai. Prieita iki atvirų patyčių, kai, pavyzdžiui, ūkvedys J.Tiukša, kuriam, atrodo, suteikti neriboti įgaliojimai, nei iš šio, nei iš to pakeitė spyną gydytojos kabinete. Baigusi vizituoti ligonius slaugos skyriuje, pirmą šių metų darbo dieną gydytoja liko prie užrakintų durų. Ar vadovybė bent supranta, koks tai pažeminimas? Tiesa, vėliau spyna buvo atkeista, o kabinetas atkovotas.

Kaip sakė A.Junda, puiki šeimos gydytoja Asta Naginienė, dirbanti Pabradėje 23 metus, 5,5 metų buvusi poliklinikos vedėja, turinti bene daugiausia prisirašiusių pacientų, tikrai nenusipelnė tokio pažeminimo. Spalio mėnesį ji buvo atleista iš vedėjos pareigų be įspėjimo ir motyvų, o paskyrus naują vedėją intrigos ir krizė ėmė rutuliotis žaibo greičiu. Nesunku nuspėti, į kieno daržą šie akmenys skrieja tarybos posėdyje. Krizę sukėlė PSPC direktorės Editos Urbanienės sprendimai. Ji dalyvavo tarybos posėdyje ir tuoj pat ėmė viską neigti, o problemą paviešinusį A.Jundą faktiškai palaikė pletkininku. „Jūs vadovaujatės pletkais“, - pareiškė direktorė. Ji ramino tarybos narius, kad Pabradėje viskas tvarkoje, medikai nesiruošia išeiti iš darbo, o su minima gydytoja direktorės santykiai puikūs, jos pasikalba kas savaitę. Direktorė net pagyrė, kad ši gydytoja yra favoritė. Kodėl tada favoritę atleido iš vedėjos pareigų? Be to, tai buvo padaryta tokia forma, kad tiksliau būtų sakyti, jog nušalino. Būtent taip jaučiasi ir buvusi vedėja, iki šiol nesurandanti atsakymo – už ką, kai direktorė viešai pareiškė susirinkime: „Vedėja pavargo“...

O priežastis labai paprasta, kaip pasakėčioje: „Avinėlis kaltas tik todėl, kad vilkas ėsti nori...“

Tarybos nariams PSPC direktorė prisipažino, kad tokiu sprendimu „svietą lygino“: Asta Naginienė turi daugiausia pacientų, o kita gydytoja jų turėjo mažai, tai iš tos, kuri turi daug, vedėjos priedą atėmė, o tai, kuri turi mažai, tą priedą atidavė. Panašiai kaip Tadas Blinda? Vargu. Matyt, buvo ir kitų nesunkiai atsekamų priežasčių. Bet direktorė turbūt nepagalvojo, kad vedėjos pareigos, tai ne tik priedas (sako, 300 Eur), bet ir rūpestis įstaiga, vadovavimas kolektyvui, betarpiškas bendravimas su kiekvienu žmogumi, pagaliau, nuolatinis budrumas, kad nekiltų intrigų.

Pabradiškių teise turėti gydytojus savo mieste susirūpino ir A.Jundą palaikė Konstantas Ramelis. Jis siūlė konflikto gydymo įstaigoje taip nepalikti – sudaryti komisiją ir objektyviai ištirti, padaryti išvadas, sprendimus, bet taryboje, kur išvešėjusi viena partija, o kiti pavieniai tarybos nariai pataikaujančiai tyli, siūlymas nepraėjo. Kas teisus, o kas ne, parodys laikas. Jau kitą savaitę vienas šeimos gydytojas pasiryžęs išeiti iš darbo. Šaltinių teigimu, jis jau susiradęs darbą ne tik sau, bet ir su juo dirbančiai slaugytojai. Gerokai per tūkstantį pabradiškių liktų be gydytojo ir be slaugytojos.

Visada reikėtų pasilikti bent dalelę optimizmo – konfliktą galima išspręsti, jeigu to norima, pripažinus savo klaidas.

Prie temos sugrįšime – dar daug liko „paraštėse“.