Mes turime 251 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1607
mod_vvisit_counterŠią savaitę:20151
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:67477
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:116150

Sekmadienį pašventintas kryžius, skirtas Kaptariūnų ir Vigodkos kaimams

2012 m. liepos 25 d.,trečiadienis Nr.56 (1199)

Kaimo kryžiai Lietuvoje buvo statomi ne vieną šimtmetį. Prie jų žmonės ateidavo pasimelsti, praeidami sukalbėdavo poterius, kryžiai sutikdavo ir išlydėdavo žmones. Dabar totaliniu kaimų nykimo laikotarpiu, o jis yra kur kas didesnis nei rašytojo Jono Avyžiaus romane „Sodybų tuštėjimo metas“, kryžiai statomi buvusių kaimų vietose, statomi kaip atminimo ženklai. Liūdna, bet tai tiesa. Sekmadienį buvo pašventintas dar vienas toks kryžius, pastatytas šalia kelio Švenčionys-Lentupiai prie Vigodkos kaimo, o šį kryžių, jau septintąjį, pastatė rajono tarybos narys Vaclav Vilkoic. Jį ir pakalbinau prieš pašventinimo ceremoniją.

- Dažniausia pastatyti kryžių prašo žmonės. Taip buvo pastatyti kryžiai Reškutėnuose, minint Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį. Padarėme labdarą, nepaėmėme nė cento. Paprašė Papelekio kaimo žmonės, o jie kaip ir Vigodkos kaimo žmonės faktiškai mano kaimynai buvo, juk mano gimtasis kaimas čia pat už valstybinės Lietuvos-Baltarusijos sienos, tik jau Baltarusijos teritorijoje, pastatėme kryžių ir Papelekiuose. Taip pat labdarą padarėme. Pastatėme kryžių ir ant vieno pagrindinių Švenčionių bažnyčios fundatorių Čechovičiaus kapo. O šis kryžius, kurį pašventins šiandieną, pastatytas baigiančių išnykti Kaptariūnų ir Vigodkos kaimų atminimui įamžinti. Savo gimtąjį Kaptariūnų kaimą, kuris dabar yra Baltarusijos teritorijoje, aplankau gana dažnai. Liūdna, bet kaimas jau miršta. Per mano gyvenimą iš Kaptariūnų kaimo Anapilin jau iškeliavo apie 100 žmonių. Kiekvienas kryžius, kurį statome, kitoks, kaip ir mūsų gyvenimai, kaip ir žmonės, kuriuos sutinkame. Kryžių suprojektavo Stasys Jatulevičius, o suvirino auksarankis suvirintojas Zigmas Likšo, - baigdamas mūsų pokalbį sako Vaclav Vilkoic ir nuskuba pasitikti pašventinti kryžiaus atvažiavusio Švenčionių parapijos klebono Vido Smagurausko. Jis prieš kryžiaus pašventinimą aukojo šv. Mišias už Kaptariūnų (kurie, beje, ilgą laiką priklausė Švenčionių parapijai) ir Vigodkos kaimų žmones. Po pašventinimo ceremonijos buvo sukalbėtos maldos, sugiedotos giesmės, trumpai prisimintos kaimų istorijos. Visiems gausiai susirinkusiems į kryžiaus pašventinimo ceremoniją žmonėms nuoširdų ačiū tarė Vaclav Vilkoic.

Algis JAKŠTAS