Reikėjo dviejų smulkių dovanėlių. Tad ėmiausi darbo. Man plaktukas kelia daug asociacijų ir galiu daug fantazuoti! Atrodo, paprastas metalo gabalas, bet jis grakštus ir jų daug bei įvairių formų būna. Pamenu, kai mokinausi šaltkalvystės amato, tai per pirmą praktikos pamoką susipykau su meistru, nes jis davė užduotį padaryt plaktuką. Man tai buvo taip elementaru, kad įsižeidžiau ir užpykau. Plaktuką galėjau pagamint dar būdamas 6 metų, o jis mat čia tyčiojasi... Iš plaktukų esu jau nemažai skulptūrėlių padaręs.

Pasikuitęs metalyne, radau staliaus plaktuką su vinių traukimo uodegėle kitoje pusėje. O tai juk panašu į paukštuką! Tik teko papildomai privirinti šratą, kad gautųsi apvali galva. Prie galvos pridėjau snapą. Pati kūno forma asocijavosi su kolibriu, tad tik liko pagaminti gėlytę, ją padariau iš dantračių. Padirbėjau su šlifavimo įranga ir išpjoviau iš skylėto metalo sparnus, ir išėjo kolibris.

Kita dovanėlė buvo skirta porelei draugų, tad tiko dvejų rūšių plaktukai. Vienas buvo pats paprasčiausias, standartinis. Jį pritaikiau vyriškai giminei. O antras pakliuvo statybininko plaktukas su savo išskirtinėm formom. Viena pusė plaktuko kvadratinė platėjanti o kitas galas plokščias ir platėjantis – plytai perskelti. Tai jau automatiškai panašu į moteriškas formas su talija ir apačioje sijonu. Personažų galvas išpjoviau iš stambaus pilnavidurio kvadratinio strypo. Pavyko gan stilizuota porelė! Kadangi patys žmonės labai mėgstantys naujausias technologijas, tai ir skulptūrėlę stilizavau.

Dvi dovanėlės: viena prisukama prie sienos, kad atrodytų kai kolibris geriantis nektarą, kita – porelė, pastatoma ant stalo ar kur patys žmonės ras tinkamą jai vietą.

Arnoldas SAMOGITAS

Simpatiškas kolibris.

Dviese...