Kaip visko neprarasti, jeigu Lietuvoje kils karas? Ar verta iš banko išsiimti pinigus? Kaip save apsaugoti nuo skurdo?

Kokia finansų apsauga gali padėti vidutines pajamas gaunantiems gyventojams nepaprastų situacijų laikotarpiu?

Kol kas situacija Lietuvoje nėra kritinė. Rekomenduoju sukaupti finansinius rezervus ir bent dalį sumos turėti grynaisiais. Jei šių rezervų nėra, kadangi kartais atidėti iš atlyginimo ženklesnių sumų nepavyksta, galima atlikti nenaudojamo turto reviziją ir jį parduoti. Šiuo būdu atsiras saugiklis.

Kaip valdyti asmeninius finansus karo atveju?

Net ir tuo atveju, jei Lietuva būtų puolama, pinigai banke neturėtų dingti, kadangi mūsų šalyje veikia Skandinavijos bankai. Tai reiškia, kad net emigravus – pinigus būtų galima pasiimti bet kurioje Europos šalyje.

Kokios finansų grėsmės nepaprastosios padėties laikais yra išgalvotos dėl finansinio neraštingumo, ypač vyresnio amžiaus žmonių?

Prie išgalvotų panikų priskirčiau mintį, kad jei reiks bėgti iš šalies, tada būtina visas santaupas turėti su savimi grynųjų pavidalu. Mano galva, taip pasielgti kaip tik būtų ypač rizikinga. Taip pat svarbu turėti mintyje, kad panikai pakaktų paskleisti melą, jog visus gyventojų pinigus karo metu valstybė konfiskuos. Kažkokių kitų grėsmių neįžvelgiu.

Kaip apsisaugoti nuo paramos rinkimo sukčių?

Siūlau aukoti tik žinomiems paramos gavėjams, o ne tiems, kurie staiga atsirado tarp skelbimų. Jei tai naujai susikūręs judėjimas, patikrinkite, ar tai yra tiesa. Bankų interneto puslapiuose rasite daug informacijos apie sukčiavimo būdus.

Kokios frazės iš oficialių pareigūnų reiškia, kad padėtis yra sudėtingesnė ir jau reiktų galvoti apie saugiklius?

Kai žmonės pradėjo aktyviai išsiimti grynuosius pinigus iš bankomatų – buvo aiškiai pasakyta, kad neverta panikuoti, pinigų užteks, o buvę sutrikimai laikini. Taip ir atsitiko, todėl nemanau, kad oficialieji pareigūnai yra linkę kažką slėpti, jog reiktų iškoduoti jų kalbas ar jais abejoti.

Kokie patarimai galėtų padėti kiekvienam, kuris bijo prarasti savo turtą ir tapti vargšu.

Nepatarčiau matuotis vargšo vaidmens, nes tai gali pakenkti psichinei sveikatai. Dalį patarimų jau girdime: kuprinė būtiniausių daiktų, maisto bei vandens atsargos trims dienoms. Asmeniškai patarčiau turėti saikingą sumą grynųjų būtiniausioms reikmėms. Manau, verta pagalvoti apie būtiniausius dokumentus ir jų saugojimo vietą, kad jie nebūtų sunaikinti. Verta apsispręsti: emigruotumėte ar liktumėte ginti šalį (daugiau vyrams), kur pasitrauktumėte (moterims ir vaikams). Verta numatyti galimus maršrutus, pakeleivius, galutinį tikslą, kas jame laukia, ką veiksiu emigravęs. Tai užims smegenis kūrybine veikla, vietoje to, kad tiesiog bijosite dėl savo ateities. Be to, jei tikrai nutiks karinė situacija, šis, iš anksto paruoštas planas, bus naudingas.

Gintaras ČERNIUS

Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo valdymo ir verslo fakulteto profesorius