Praeitą savaitgalį, manau, ne vienas rajono gyventojas girdėjo įkyrų mažo lėktuvo variklio garsą. Taip prasidėjo pavasarinė laukinių gyvūnų oralinė vakcinacija nuo pasiutligės. Jeigu tarkim 2010 m. laukinių gyvūnų tarpe buvo nustatytas 31 pasiutligės atvejis ir 2 atvejai naminių gyvūnų tarpe, tai po penkerių metų buvo fiksuoti tik du atvejai laukinių gyvūnų tarpe, o nuo 2016 m. nenustatyta nė vieno atvejo. To pavyko pasiekti išmėtant oralinę vakciną iš oro, nes juk nesugaudysi visų lapių, usūrinių šunų ir kitų gyvūnų ir nepaskiepysi jų nuo pasiutligės, kaip tai daroma su naminiais gyvūnais.

Pasiutligė – baisi virusinė liga, pažeidžianti centrinę žmogaus nervų sistemą. Šia liga užsikrečiama įkandus pasiutusiam gyvūnui ir su jo seilėm virusui patekus į žaizdą. Kartais, ties, labai retai, galima užsikrėsti pasiutusio gyvūno seilėms patekus ant sužeistos odos ar gleivinės. Žmogui pasireiškus pasiutligės simptomams, ligos baigtis beveik visada būna viena – mirtis. Įdomu tai, kad pasiutligės inkubacinis periodas trunka nuo 10 dienų iki vienerių metų, bet dažniausia nuo 30 iki 60 dienų nuo įkandimo. Mirštama labai greitai nuo ligos pasireiškimo per 5-7 paras, retesniais atvejais – nuo 10 iki 12 parų. Štai tokios tokelės su ta pasiutlige, o apie situaciją mūsų rajone kalbuosi su VMVT Utenos departamento Švenčionių skyriaus vyriausiuoju veterinarijos gydytoju inspektoriumi Gintaru Markevičiumi.

- Gerbiamasis Gintarai, ką galėtum pasakyti apie situaciją su pasiutlige Švenčionių rajone?

- Pirmiausia galime pasidžiaugti tuo, kad jau kelinti metai nėra fiksuota nė vieno pasiutligės atvejo. Vėl pradėta mėtyti oralinė vakcina nuo pasiutligės iš oro. Tai, kad toks vakcinavimo būdas yra efektyvus, įrodo pasiutligės atvejų nebuvimas. Tirdami nušautas lapes, išsiaiškiname, kad jos suėdusios tas vakcinas. Gyventojai, suradę tokią vakciną, turėtų jos neliesti ir pranešti mūsų tarnybai ar privačiam veterinarijos gydytojui. Nereikia baimintis, jei šuo suės vakciną. Tikrai nuo jos nenugaiš. Žinoma, daug suėdus gali būti virškinimo sutrikimų. Galime pasidžiaugti ir tuo, kad sumažėjo atvejų, kai žmones apkandžioja naminiai augintiniai. Jei 2020-aisiais buvo 30 tokių atvejų, tai 2021-aisiais – tik 15. Padaugėjo ir naminių gyvūnų skiepijimo nuo pasiutligės atvejų. Tai, ko gero, susiję su naminių augintinių ženklinimu. Jau apie 700 katinų ir šunų yra suženklinta, bet dar daug yra nesuženklintų. Ar visi bus suženklinti iki gegužės 1 d., sunku prognozuoti. Mažėja ir valkataujančių katinų ir šunų, jie gaudomi.

- Gintarai, pavasaris – paukščių migracijos laikas, taip pat ir didėjanti paukščių gripo rizika?

- Paukščių gripas, kaip ir pasiutligė – mirtina liga. Vasario mėnesį Kaune, Nemuno pakrantėje rastai nugaišusiai gulbei nebylei buvo patvirtintas labai patogeniškas paukščių gripo H5N1 potipio virusas. Tai jau rimtas įspėjimas, kad tokių atvejų gali būti ir daugiau. Negyva gulbė nebylė buvo rasta praeitą savaitę Švenčionėliuose prie Žeimenos upės. Žmogus, radęs negyvą gulbę, pranešė mums, o mes ją nusiuntėme tyrimams. Pirmadienį gavome atsakymą, kad paukščių gripas nenustatytas. Žmonės pasakojo, kad gulbė visą žiemą viena gyveno Žeimenos upėje ir, ko gero, kai atskrido daugiau gulbinų, konflikto metu vargšelė žuvo... Žmonės, laikantys naminius paukščius, per laukinių paukščių migraciją visgi turėtų stebėti situaciją. Ypač tais atvejais, kai prie namų yra vandens tvenkiniai, kur gali nusileisti laukiniai vandens paukščiai. Gerai, kad kol kas nemažai vandens tvenkinių dar užšalę.

- O kaip situacija su afrikiniu kiaulių maru? Gal jo jau neliko?

- Niekur jis iš Švenčionių rajono teritorijos neišėjo. Sausio mėnesį 3 sumedžiotiems šernams buvo nustatytas Afrikinis kiaulių maras, o vasario mėnesį 2 sumedžiotiems šernams nustatyta ši liga. Per 2 mėnesius nustatyti 5 atvejai sumedžiotiems šernams. Tai jau daug. Mes kol kas nežinom, kiek nugaišusių šernų gali būti rasta pavasarį. Kai nustatomas afrikinis kiaulių maras, sumedžiotas šernas yra utilizuojamas. Žinoma, šernų, tegul ne tiek, kiek anksčiau, bet sumedžiojama.

- Gintarai, pokalbio pabaigoje dar vienas klausimas. Ar pradėjo gyventojai auginti kiaules?

- Norinčių nedaugėja. Kaip buvo du, taip ir laikosi tie patys. Reikalavimai iki 10 vienetų savo reikmėms laikančiam nėra labai jau sudėtingi. Didžiausia problema, ko gero, yra paršelių pirkimas, kurių arčiausiai tenka važiuoti į Panevėžį. Paskaičiuokim, kiek kainuos kelias, o ir paršelis kažkur apie 100 eurų už vienetą kainuos, o kur dar pašarų kainos, jos tikrai didelės. Yra dar vienas veiksnys – žmonės atprato nuo kiaulių auginimo ir išmoko verstis be savo išaugintos mėsos, - baigdamas mūsų pokalbį sako VMVT Utenos departamento Švenčionių skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas inspektorius Gintaras Markevičius, o aš atsisveikindamas palinkiu, kad ir toliau situacija dėl pasiutligės, paukščių gripo ir afrikinio kiaulių maro išliktų stabili.

Algis JAKŠTAS