Senosios baltų kultūros puoselėtojai, amatininkai kaltanėniškis Algirdas Breidokas ir Milda Petkevičienė iš Antaviešės viensėdžio.

Kai tik pavasaris ima belstis į Lietuvą, daug kur vyksta amatų mugės. Žinoma, pati garsiausia Kaziuko mugė Vilniuje. Kad ir kuklesnės, bet nemažai lankytojų sutraukia ir rajonuose rengiamos šventės. Juk reikia pasirodyti, ką ilgais žiemos vakarais amatininkams sumeistrauti pavyko, susitikti su pažįstamais iš aplinkinių vietovių, o pirkėjams maga ko nors įdomaus įsigyti, paragauti, akis paganyti ir šiek tiek pasilinksminti.

Kovo 26 d. aikštėje prie Švenčionėlių miesto kultūros centro kaip tik ir vyko tradicinė tęstinė Pavasario amatų mugė ir lygiadienio šventė. Šurmuliavo prekybininkai, garavo vaistinių žolynų arbata, kvėpėjo ir saldieji kepiniai, ir natūrali naminė duona, ir kumpiai su dešromis. Gausu čia buvo ir pintinių, ir veltinių, ir šiaudinių sodų, ir skiautinių bei mezginių, ir natūralaus vaško žvakių ir kitokių įdomybių. Tik verbų pasiūla buvo menkoka, tik nuolatinės Švenčionėlių mugės prekiautojos Danutė Panavienė su dukra Virgilija buvo verbų prisirišusios, tad mugės lankytojai greit visas jas iššlavė, o suvėlavę ateiti, liko it musę kandę, nors verbų tądien teiravosi daugelis...

Kultūros centro pagrindinį įėjimą puošė ir akį traukė didžiulės iš šiaudų rištos kupolės. Viena simbolizuojanti pavasario lygiadienį, kita – rudens. Kupolės – antras etapas projekto „Elektrokupolė“ ir jos suliepsnos per Rasų (Joninių šventę). Jau dabar įsidėmėkite šią informaciją ir susiplanuokite laiką – turėtų būti įspūdinga!

„Švenčionių krašto“ skaitytojai turėtų prisiminti ir publikaciją apie pirmąjį šio projekto renginį, kai gruodžio pradžioje kultūros centre Mildos Petkevičienės kvietimu svečiavosi tautodailininkė, baltų simbolių specialistė Jorė Jurgita Treinytė, kuri ne tik pasidalino savo teorinėmis žiniomis, bet ir pamokė susirinkusius, kaip patiems iš šieno ir šiaudų susirišti kupolę. Kadangi Švenčionėliuose yra nemažai senosios baltų kultūros puoselėtojų, tad susirinko daug norinčių pasipraktikuoti ir pagilinti savo žinias. O tų užsiėmimų rezultatas – dvi didžiulės kupolės, puošiančios ir Pavasario amatų mugę.

Mugei gerokai įsibėgėjus koncertavo Trūdų kapela „Sodiečiai“, folk‘n‘roll grupė „Robaksai“, smagias istorijas rietė pasakorius Algirdas Breidokas. Renginį rėmė Lietuvos kultūros taryba ir Švenčionių savivaldybė, organizavo Švenčionėlių kultūros centro kolektyvas.

Beje, jeigu kam kilo minčių, kad grupės pavadinimas „Robaksai“ kažkoks nežinomas užsienietiškas žodis, tai grupės nariai paaiškino – Dzūkijoje tokiu žodžiu vadinamos seniau rengtos linksmos vakaruškos, šokių vakarėlis arba dūzgės (šiuolaikinis naujadaras).

Gera muzika, gera nuotaika, gera kompanija – taip galima būtų keliais žodžiais apibendrinti šventę. Tie, kas vėjo sūkurių neišsigando ir atėjo į šventę, tai ir prisišoko, ir padainavo, ir skanumynų prisiragavo, ir puikių amatininkų dirbinių namo parsinešė.

Irena POŽĖLIENĖ

Autorės nuotr.

Anykščių krašto vilnos veltiniai smalsuolius traukė spalvomis ir formomis.

Trūdų kapela „Sodiečiai.

Ypatingą naminę duoną kepa Virginija Duksienė iš Šventos.

Krepšių pynėjas ilgaamžis Stanislovas moka ir komplimentus žerti, ir papokštauti.