Mes turime 407 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:4044
mod_vvisit_counterŠią savaitę:14231
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:90261
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Lietuvių kalba – gimtoji kalba

2022 m. balandžio 2 d.

Renginio sumanytojas ir moderatorius Richardas Leleiva (pirmas kairėje).

 

Kovo 25-osios pavakarę Švenčionėlių kultūros centre vyko literatūriniai skaitymai „Lietuvių kalba – gimtoji kalba“. Tai antrasis literatūrinių skaitymų ciklo, kurį sumanė ir organizuoja Švenčionėlių kultūros centro teatro režisierius Richardas Leleiva, renginys. Skaitymams pasirinkti ir bendrine literatūrine lietuvių kalba parašyti kūriniai, ir tarmiški, taip visapusiškai atskleidžiant gimtosios kalbos grožį.

Kadangi renginys vyko Tarptautinės teatro dienos proga, o Švenčionėliai turi ilgaamžes mėgėjų teatro tradicijas, tad ir teatro tema prasmingai visas kitas sujungė. Sveikinimų sulaukė Gražina Jarmalytė, ilgametė šio teatro dalyvė, Richardas Leleiva, Birutė Kalinovskaja, teatre vaidinusi dar tik jam žengiant Švenčionėliuose pirmuosius žingsnius, Eglė Jakštaitė-Rouda, Pranas Činčikas ir kiti. Buvo prisiminti ir čia dirbę režisieriai, aktoriai, pagerbti visi, kurie turėjo ryšį su šiuo teatru, bet jau iškeliavo į amžinybę.

Literatūriniai skaitymai kaip visada vyko tvyrant nuoširdžiai ir šiltai atmosferai. Dalyviai uždegė žvakutes ant gyvybės medžio ir pasirašė ant trispalvio Lietuvos žemėlapio formos maketo. Skaitomą prozą ir poeziją pagyvino dainos ir muzika. Kaip ir sumanyta, buvo juntama harmoninga įvairių kartų sąšauka: kiekvienas turėjo ką pasakyti „iš savo varpinės“, įdomu buvo ir kitus išklausyti. Šiandienos jaunuoliams laisvas kalbėjimas lietuvių kalba – savaime suprantamas dalykas. Tačiau per ilgus amžius buvo visokių laikų: lietuvių kalba drausta, laikyta antrarūše, žemesnio lygio ir pan. Juk net ir liaudies teatro spektakliai Švenčionėliuose daug metų buvo statomi rusų kalba...

Įdomų dalyką atsinešė parodyti p. Birutė. Tai šeimos relikvija – sena caro Lietuvoje įvesto spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo laikų fotografiją, kurios kitoje pusėje parašyti lietuviški žodžiai... kirilica (rusiškomis raidėmis). Šį draudimą anuomet papildė ir draudimas kalbėti, mokytis lietuviškai. Beje, panaši situacija buvo ir kitose carinės Rusijos imperijos teritorijose. Kai kurioms kalboms (ypač slavų) vos vos pavyko atsilaikyti, o lietuvių kalba išliko ir gyvuoja, vystosi, pildosi naujais žodžiais. Tai – mūsų valstybinė, kultūros, mokslo kalba, kurios pradmenis gauname nuo lopšio, o kalbos jausmą – su motinos pienu.

Susibūrus draugėn buvo pakalbėta ir apie kitų susitikimų temas. Nutarta kiek įmanoma daugiau sužinoti apie mūsų krašto literatus – ir profesionalus, ir mėgėjus.

Irena POŽĖLIENĖ

Autorės nuotr.

 
Reklaminis skydelis