Prisilietimas prie šimtamečių mūsų krašto tradicijų
2022 m. balandžio 16 d. |
Artėjant Velykoms, balandžio 8 d., Švenčionių profesinio rengimo centre vyko edukacija „Šventų Velykų belaukiant“. Ji buvo skirta vieniems prisiminti, kitiems atgaivinti mūsų senąsias krašto tradicijas: margučių marginimą vašku ir verbų rišimą. Iš Kaltanėnų miestelio atvyko Rasa Breidokienė, edukatorė, etninių tradicijų puoselėtoja, savo krašto žolynų žinovė, sertifikuota tautinių juostų audėja.
Gausus būrys Švenčionių profesinio rengimo centro darbuotojų ir moksleivių saulėtąjį penktadienį susirinko serviravimo kabinete. Visi klausė Rasos Breidokienės pasakojimo ir dirbo susikaupę. Kiaušinius marginome vašku ir merkėme į dažus. Vieni dažė šviesiai, kiti tamsiai, o treti net keliomis spalvomis išmargino margučius. Kai margučiai buvo išrašyti visokiausiais dangiškais raštais, ėjome rišti tradicinių Švenčionių krašto verbų.
Mūsų krašto verbos – tai tradicinio kadagio šakelė ir taip vadinami „kačiukai“ – išsprogusi blindės šakelė. Dar galima į rišamą verbą įkomponuoti šakelę serbento, žilvičio ar kokio kito augalo su jau prasiskleidusiais lapeliais. Šakeles sudedi ir apriši būtinai raudonu siūlu. Per Verbų sekmadienį būtina pirmam atsikelti, nuėjus į bažnyčią, pašventinti verbą ir grįžus į namus, namiškius išplakti, sakant: „Ne aš plaku – verba plaka“. Tai simbolinis mušimas kadagiu, linkint visa ko gero, o ypač geros sveikatos. Juk ir pats kadagys turi daug gydomųjų savybių. Tikėta, jog nurištas siūlas nuo šventintos verbos ir aprištas ant skaudamo sąnario nuima skausmą ir gydo patį sąnarį.
Prisilietus prie šimtamečių mūsų krašto tradicijų, išsiskirstėme pakilesnės nuotaikos.
Milda PETKEVIČIENĖ
Danutė KAVALIUKAITĖ
Neformaliojo švietimo organizatorės