Mes turime 560 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2871
mod_vvisit_counterŠią savaitę:13734
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:77155

Merų susitikime su Prezidente vyko aštrios diskusijos

2011 m. gegužės 28 d., šeštadienis Nr. 39 (1086)

Antradienį, gegužės 24 d., Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su naujos kadencijos šalies savivaldybių merais ir aptarė regionų problemas, priemones efektyvesnei ir skaidresnei savivaldybių veiklai užtikrinti.

 

Savivaldybės vėl bežemės...

Švenčionių rajonui atstovavo rajono mero pavaduotoja Raja Krupenina. Jos nuomone, gerai jau vien tai, kad toks susitikimas įvyko – juk kadenciją pradeda vos ne pusė naujai išrinktų merų – 28. Susitikime aptarta daug svarbių klausimų, kilo gan aštrių diskusijų.

Prezidentė akcentavo merų ir kitų vietos politikų atsakomybę, merai savo ruožtu, prisiimdami atsakomybę, reikalavo realių savivaldos teisių bei sąlygų joms įgyvendinti. Metų metais tęsiasi ta pati problema – vyriausybės savivaldybėms perduoda funkcijas, dažnai neskirdamos finansavimo joms vykdyti. Taip atsitiko ir naikinant apskritis. Buvo žadama daugiausia panaikintų apskričių funkcijų perduoti savivavldybėms, kad žmonėms būtų patogiau. Mero pavaduotoja R.Krupenina sakė, kad normaliai – su finansavimu savivaldybėms perduotos tik 4 funkcijos. Be finansavimo brukama kur kas daugiau, bet kaip funkcijas vykdyti be pinigų? Svarbiausios – su žeme susijusios funkcijos taip ir liko nutolintos nuo gyventojų, nusėdo sostinėje.

Kitas aštrus klausimas, kurį kėlė merai, taip pat susijęs su žeme, tiksliau, žemės deklaravimu. Atrodytų, sukurta deklaravimo sistema, kai deklarantai dirbo kiekvienoje seniūnijoje, veikė be priekaištų, gyventojai buvo patenkinti. Neaišku, kam prireikė ją sujaukti perduodant deklaravimo funkcijas konsultavimo biurams ar net, kaip svarstoma, steigiant viešąją įstaigą. Iš kokių lėšų ji išsilaikys, kol kas nekalbama. Ar nenutiks taip, kad ją išlaikyti teks patiems ūkininkams?

 

Viešieji pirkimai – iš kitos pusės

Buvo paliesta ir pastatauoju metu be galo populiari tema – viešieji pirkimai. Prezidentė daug kalba apie pirkimų skaidrumą, o merai siūlė pažvelgti į šią problemą ir iš kitos pusės. Nelaimėjusių viešųjų pirkimų dalyvių skundai (dažniausiai nemotyvuoti, siekiant pakenkti konkurentui, sutrukdyti darbus), kol juos nagrinėja, sako, darbu užversti teismai, ilgam sustabdo projektus, įšaldo milijonus ES lėšų. Šiuo klausimu, pasak R.Krupeninos, prieita bendro sutarimo, ir Prezidentė pažadėjo, kad stengsis įgyvendinti merų prašymą bent kiek sutramdyti skundų mėgėjus (ne tik dėl viešųjų pirkimų), kad šie elgtųsi atsakingiau. Viena tokių priemonių – žyminis mokestis.

Merai pasisakė prieš sutaupytų mokinio krepšelio lėšų grąžinimą į biudžetą. Iki šiol tokias lėšas savivaldybėms buvo leidžiama perskirstyti. Merus žeidžia šiuo metu aukštesnėje valdžioje esančių asmenų teiginiai, kad ne visos savivaldybės sugeba tinkamai tas lėšas panaudoti. Merai neslėpė, kad toks nepasitikėjims savivalda juos žeidžia.

 

Didžiausia problema – kylanti šilumos kaina

Jau trečią kartą išrinktas Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentu Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, atsakydamas į Prezidentės raginimą mažinti šilumos kainą, aiškino, kad galutinę kainą nustato VKEK komisija, kurią ir skiria Prezidentė. Šis didelę šalies gyventojų dalį liečiantis klausimas skamba itin dažnai įvairiomis progomis. Deja, niekas sąžiningai nepasako, kokias galimybes ką nors pakeisti turi savivaldybės. Pagal galiojantį Šilumos įstatymą kainą nustato minėta komisija. Raginimas pereiti prie biokuro taip pat skendi migloje – dujų katilinės nepakūrensi malkomis arba vytelėmis, kurias ūkininkai bando auginti. Reikėtų statyti naujas katilines. Kas finansuotų jų statybą? Savivaldybių biudžetai sumažinti, lėšų nuolat stinga elementarioms funkcijos vykdyti – gatvių priežiūrai ir apšvietimui, miestų ir gyvenviečių tvarkymui bei kt., tenka imti paskolas apyvartinėms lėšoms ir europinių projektų koofinansavimui. Be to, specialistų teigimu, naujų katilinių statyba šilumos kainą pakeltų dar labiau negu ji kyla dėl dujų brangimo (į kainą būtų įsiačiuotos katilinių statybos išlaidos).

 

Visi už tiesioginius merų rinkimus, bet jų kaip nėra, taip nėra...

Prieš metus, gerokai iki savivaldybių rinkimų, Prezidentė buvo sakiusi, kad merų rinkimai turi būti tiesioginiai, o tam Seimas turi priimti įstatymų pataisas. Prezidentė susitikime teigė, kad patikimiausias meras – tiesiogiai žmonių išrinktas meras. Šalies vadovė ragina visas politines jėgas konsoliduotis įteisinant tiesioginius merų rinkimus, kad patys žmonės, o ne politikai spręstų, kas vadovaus jų rajonui, ir galėtų reikalauti tiesioginės mero atsakomybės už priimamus sprendimus. Betgi daugelis merų taip pat pasisako už tai! Tik Seimas, nuo kurio valios tai priklauso, kažkodėl nevykdo šio pageidavimo.

 

Siūlo šelpti vieniems kitus

Minimalią algą gaunančių žmonių siekis ją padidinti atsigręžė prieš juos pačius. Algos didinti neskubama, užtat suaktyvėjo kalbos, kad socialinės pašalpos pas mus vis dar per didelės. Ar tik nenutiks taip, kad taip ir nesulaukę MMA didinimo, žmonės neteks ir socialinės paramos? Susitikime su merais Prezidentė teigė, kad visoje šalyje turi būti peržiūrėta socialinės paramos sistema. Būtina daugiau dėmesio skirti ne socialinių pašalpų skirstymui, o vietos bendruomenių stiprinimui ir pagalbos vieni kitiems projektams.

Problemų daugybė, tad merai kvietė Prezidentę atvykti į vietas. Prezidentė sutiko, siūlė registruotis ir derinti laiką, bet žadėjo spręsti tik problemas šalies mastu – jokio lobizmo ir jokių lokalių sprendimų.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ

 
Reklaminis skydelis