Popierius išrastas Kinijoje prieš daugiau kaip du tūkstančius metų. Popieriaus gamyboje naudojama mediena, vanduo, energija. Tam, kad pagaminti vieną toną popieriaus, reikia panaudoti septyniolika medžių, nuo penkių iki penkiasdešimties kubinių metrų vandens ir apie 2500 kW energijos. Įdomu, kad vidutiniškai kiekvienas europietis per metus sunaudoja apie 200 kg popieriaus. Sakoma, kad viena tona makulatūros išsaugo septyniolika medžių.

1823 m. dvarininko Voicecho Puslovskio pastangomis pastatytas pirmasis Lietuvoje popieriaus fabrikas. Jis stovėjo ant Vilnios upės kranto. Fabrikas popieriumi aprūpindavo Vilnių, kitas carinės Rusijos gubernijas. Šiai įmonei medžio žaliavą XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje teikė Pučkorių fabrikas. Be abejo popieriaus poreikis auga, reikalingas vis didesnis žaliavos kiekis. Vien Indonezijoje kasmet iškertama daugiau 10 000 kvadratinių kilometrų pirmapradžių džiunglių, jų vietoje sodinamos greitai augančių popiermedžių plantacijos. Na, o kaip į mus, popieriaus vartotojus, pažiūrėtų popieriaus išradėjas Kinijos imperatoriškojo teismo pareigūnas Ts‘ai Lunas, kuris popieriaus gamybai naudojo atliekas, likusias nuo šilko gamybos?

Imame lapą popieriaus, pradedame rašyti, įsivėlė klaidelė, lapas suglamžomas ir metamas į šiukšliadėžę. Mėtosi mokykliniai sąsiuviniai, kurių tik keli lapai panaudoti rašymui. Pavyzdžių galima pateikti daug. Visa tai rodo perteklių, popieriaus yra, nuėjai, nusipirkai ir su juo elgiesi kaip nori. Baltas, spalvotas, linijuotas... Bet ar visada taip buvo?

Vartau Švenčionių apskrities maitinimo ir ūkio skyriaus bendro susirašinėjimo aplankalą (1942 sausis – 1943 gruodis). Štai 1942-01-13 Švenčionių apskrities Viršininkui pieštuku rašytas raštas ant sovietinio mokyklinio sąsiuvinio viršelio kitos pusės (1). 1942 m. gegužės 1 d. apskaita surašyta ant žurnalo lapo tuščios kitos pusės (3). Įdomus faktas, kad 1942 m. balandžio 21 d. apskaita surašyta ant okupantų vokiečių apskaitos blanko kitos, švarios pusės (4). Randu ir kuriozinių faktų, kai kontrolinis lapas avalynei surašomas ant 1941 m. gruodžio 17 d. agitacinio plakato lenkų kalba kitos pusės (5). Vėl apskaitos ant žurnalų lapų (6, 7). Panaudojami net lenkmečio tušti blankai (8). Koks taupymas! Neišmesta, nesudeginta. Esmė – tvarkingas apskaitos vedimas, popierius nesvarbu. Todėl aplanke dviejų vienodų dydžių dokumentų retai pasitaiko. Štai Švenčionių apskrities Maitinimo ir ūkio įstatai surašyti ant 10x16 cm dydžio lapelio (9). Tokių pavyzdžių daug. Karas, tarpukaris, vėl karas. Be abejo tai turėjo įtakos taupymui. Bet ir dabar nebūtina lapo popieriaus su keliais žodžiais išmesti. Nukirpti kas nereikalinga, o popierius įvairiems užrašams visad pravers.

Zigfridas JANKAUSKAS