Kiekvieną paskutinį balandžio šeštadienį minima Pasaulinė veterinarijos diena. Minėti šią dieną 2001 metais pasiūlė Pasaulinė veterinarijos asociacija. Pasaulinės veterinarijos dienos atsiradimas parodo veterinarijos gydytojų atliekamo darbo svarbą nūdienos pasaulyje, nes vis dažniau gyvūnų, paukščių platinamos ligos ne tik pridaro milžiniškų nuostolių šalių ekonomikai, kaip vis dar neišnykstantis afrikinis kiaulių maras, bet dažnai pavojingos ir žmonių gyvybėms, kaip pasiutligė ar paukščių gripas. Šiemet Lietuvoje jau rasti negyvi trys laukiniai paukščiai – viena gulbė ir du gandrai, kuriems nustatytas paukščių gripas, pavojingas ir žmogui.

Šiemet Pasaulinę veterinarijos dieną minėsime balandžio 30 d., šeštadienį. Šios dienos išvakarėse paprašiau mintimis apie veterinaro profesiją ir su besikeičiančia situacija veterinarų darbe pasidalinti VMVT Utenos departamento Švenčionių skyriaus vyriausiąjį veterinarijos gydytoją-inspektorių Gintarą Markevičių.

- Pirmiausia noriu iš anksto tave pasveikinti su artėjančia Pasauline veterinarijos diena.

- Ačiū. Šiemet Pasaulinę veterinarijos dieną pasitinkame turėdami išleistą „Švenčionių rajono veterinarijos istoriją“, kurios išleidimo pagrindinis iniciatorius buvo šviesaus atminimo buvęs mūsų skyriaus vedėjas Gediminas Adomavičius. Į amžinybę iškeliavo ir dar du žmonės, prisidėję prie šios knygos išleidimo, Zenonas Kulda ir Benediktas Bainauskas. Savo svarų indėlį leidžiant šią istoriją įdėjo Vytas Jazgevičius ir Vytautas Stunžėnas. Nors ir nedideliu tiražu išleista Švenčionių rajono veterinarijos istorija, bet tai mums svarbus įvykis. Į knygą surašyta viskas, kas mūsų tarnybos gyvenime įvyko iki 2021 metų. Dabar veterinarijos gydytojai išgyvena savotišką sunkmetį. Kelis kartus sumažėjo galvijų. Štai arklių sumažėjo dešimt kartų. Dabar yra apie 80, o buvo beveik 800. Žmonės po afrikinio kiaulių maro epidemijos nebelaiko kiaulių. Sumažėjo ir karvių. O buvo laikas, kai veterinarijos gydytojas buvo svarbi profesija kaime. Rajone dabar dirba 7 privatūs veterinarijos gydytojai. Turime 3 veterinarijos klinikas: 2 Pabradėje ir 1 Švenčionėliuose. Klinikos daugiausia gydo naminius augintinius: katinus, šunis, šeškus. Klinikose dirba trys jaunos veterinarijos gydytojos: Renata Menkova, Asta Vigelienė ir Rasa Grigaitė. Norėčiau paminėti ir vyresnės kartos privačius gydytojus Antaną Petkūną, Taisiją Zubkovą, Kazimirą Lukovskij, Gintautą Dalgedą.

- Anksčiau, kiek pamenu, Pasaulinę veterinarijos dieną minėjote, susirinkdavote, o kaip dabar?

- Taip, iki pandemijos organizuodavome susirinkimus, pakviesdavome į šventę veteranus. Organizuodavome ekskursijas. Pandemija padarė korekcijas, o ir žmonių stipriai sumažėjo. Kai prieš 22 metus atėjau dirbti į Švenčionių VMVT čia dirbo 22 žmonės, dabar esam 8, esam 3 veterinarijos gydytojai, 2 maistininkai ir 3 pagalbiniai. Ir nelabai yra norinčių eiti dirbti į valdišką darbą. Štai išdavėme 3 licencijas veterinarijos studijas baigusiems, ir nė vienas nepanoro eiti čia dirbti. Vienas atsidūrė Ignalinoje, kiti – Vilniuje ir Kaune. O darbų, patikėkit, nesumažėjo. Daug pranešimų gauname dėl gyvūnų gerovės pažeidimų. Gauname ir tokių absurdiškų, kaip apie staugiančias avis, bet tenka tirti, aiškintis, - apie darbinę kasdienybę kalba mano pašnekovas veterinarijos gydytojas-inspektorius Gintaras Markevičius.

- O kaip situacija su užkrečiamomis gyvūnų ligomis?

- Galime pasidžiaugti, kad jau kelinti metai nėra fiksuojama pasiutligės atvejų. Kol kas mus aplenkė ir paukščių gripas. Nėra naujų afrikinio kiaulių maro atvejų. Bet yra savotiškas galvos skausmas – vangiai vykstantis priverstinis kačių, šunų ir šeškų ženklinimas. Tai turi būti padaryta iki gegužės 1 dienos. Net ir socialiai remtini, kuriems iki 3 vienetų nemokamai ženklinama, atsirado vos keli. Čipuojant turi būti ir būtinai vakcinuojama nuo pasiutligės. Štai ir susidaro problema Nežinai, kada gali atsitikti nelaimė. Štai per šventes 4 apkandžiojimai ir apdraskymai. Jei gyvūnas neskiepytas nuo pasiutligės, rūpestėlių daug bus...

- Gintarai, o kodėl tu pats pasirinkai veterinaro profesiją?

- Kažkaip savaime. Tėvai laikydavo gyvulius. Tekdavo padėti ir pašerti, ir pavalyti. Taip ir pripratau. Senelis arklį turėjo, buvo smagu pajodinėti, važiuoti. Ir dabar dar laikau gyvulius. Matyt, taip jau reikėjo, kad tapau veterinaru, - šyptelėjęs sako mano pašnekovas VMVT Utenos departamento Švenčionių skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Gintaras Markevičius.

- Gintarai, ko palinkėtum savo kolegoms Pasaulinės veterinarijos dienos proga?

- Pirmiausia norėčiau palinkėti sveikatos, susiklausymo, pagarbos ir palaikymo vienas kito atžvilgiu, kad mažiau problemų būtų ne tik darbe, bet ir asmeniniame gyvenime.

- Dėkoju už pokalbį ir dar kartą sveikinimai tau, Gintarai, ir visiems veterinarijos srityje dirbantiems profesinės šventės – Pasaulinės veterinarijos dienos – proga.

Algis JAKŠTAS