Apie šeimininkiško požiūrio nebuvimą ir iš to išplaukiantį lėšų švaistymą esame rašę ne kartą, bet niekas rajone nesikeičia, kaip užpuvęs vanduo po sutręšusiu rąstu upelio dugne. Jeigu anksčiau dar valdžia sureaguodavo į replikas ir patyliukais pasitvarkydavo, tai kuo toliau, tuo įžūliau nieko nedaro. Neūkiškumo pavyzdžių rajone, dėl kurių ištaškomi tūkstančiai eurų mokesčių mokėtojų pinigų, apstu.

Imkim kad ir kelią į Vidutinės bendruomenės namus – tik paklojo asfaltą prieš Naujuosius metus, o po keleto mėnesių jau teko dėti lopus. „Amžiaus statyba“ tapęs Švenčionėlių kultūros centro remontas trunka septynmetį, ir galo nesimato, o iš bibliotekos pusės jau reikia remonto, nes pataupė – apdailai naudojo beveik kartonkę, kurią chuliganai sukiurino. Taip, chuliganai kalti, bet ar nekalti rajono „šeimininkai“, kurie nepasidomi, kokiomis medžiagomis atliekami milijoninės vertės renovacijos darbai?“ Beje, bent jau Švenčionėliuose yra tokių trapių ir daugiabučių. Ar „pats pačiausias“ savo namo prie pasakų miesto – Vilniaus – statyboje naudoja tokias medžiagas?

Ne tik dėl nusikalstamo taupymo kokybės sąskaita rajonui skirti pinigai vėjais eina.

Liaudies išmintis byloja: devynis kartus pamatuok, dešimtą kartą kirpk. Mūsų rajono valdžia nei matuoja, nei galvoja. Iškalbingas pavyzdys - Malūno gatvė Švenčionėliuose. Pernai ją rausė du kartus. Iškasė, paklojo vamzdelį, užkasė. Netrukus vėl iškasė, pasikapstė, užkasė. Čia ir žiema atėjo. Sulaukus pavasario – vėl istorija kartojasi. Jau trečią kartą tą pačią gatvę vėl išrausė, padėjo betoninius žiedus, vėl užkasė, net pagrindą suslėgė. Klos asfaltą? Visko gali būti. Tuo tarpu, kaip sakoma, informuoti šaltiniai teigia, kad Malūno gatvės laukia dar bent vienas kasinėjimas – elektros kabeliavimas. Tą byloja ir pakrypę stulpai. Ar savo valdose su savo turtu kas nors taip elgtųsi? O valdiškų pinigų valdžiai negaila... Šaltiniai puse lūpų užsimena, kad galimai kažkam net gi naudinga, ypač kai rimtesnių objektų rajone praktiškai nėra. Tris kartus perkasei – jau kaip ir trys projektai?..

Manau, atsiras karštai ginančių valdžiukę, turinčią savo „sirgalių komandą“, neva, be kasimo darbai nesidaro. Žinoma, bet jeigu rajone būtų, kaip madinga sakyti, bent kokia lyderystė, vienos gatvės darbai būtų vykdomi kompleksiškai – tereikia suderinti darbus ir rangovus. Visada taip buvo. Kas ir būtų, jeigu tokias kilometrines gatves kaip Liepų ir Vilniaus gatvės Švenčionėliuose, Pakalnės Švenčionyse ar Upės g. Pabradėje būtų kasinėję po tris ar net keturis kartus? Tuo metu savivaldybėje dirbo atsakingi žmonės. Vyresni žmonės dar prisimena, kaip rajone vykdomus gatvių remonto darbus prižiūrėjo šviesios atminties Marijanas Semaška, kuris daugiau dirbo gatvėse, negu savo kabinete.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ

Malūno g. Švenčionėliuose išrausta jau trečią kartą.