Žvilgsnį trauks ryškiausios pavasario žvaigždės

Ryškiausios giedrų gegužės vakarų žvaigždės: vakaruose – Vežėjo žvaigždyno ryškioji Kapela, Dvynių – Kastoras ir Poluksas, Mažojo šuns – Prokionas; šiaurės rytuose – Lyros žvaigždyno Vega, pietryčiuose – Jaučiaganio – Arktūras.

Pietuose žvilgsnį trauks – įspūdingasis Liūto žvaigždynas su savo ryškiausia žvaigžde – Regulu. Kiek kairiau ir žemiau nuo jo spindės Mergelės žvaigždynas su ryškesne žvaigžde Spika.

Virš šiaurės rytų horizonto kops ryškioji Vega (Lyros žvaigždyne) bei Denebas (Gulbės žvaigždyne). O kairiau – šiaurėje spindės „W“ raidės pavidalo Kasiopėja ir Persėjas.

Neįprastoje padėtyje, aukštai virš galvos suksis Grįžulo ratai.

Planetos rikiuosis ryto danguje

Visos plika akimi matomos planetos gegužyje telksis ryto danguje, išsirikiavusios į vorą palei rytų-pietryčių horizontą. Žemiausiai rytuose žibės itin ryški Aušrinė-Venera (Žuvyse), dešiniau nuo jos ir aukščiau šešis kartus už ją blausesnis – Jupiteris (Žuvyse), dar dešiniau ir vos aukščiau dar gerokai blausesnis – Marsas (Vandenyje), o atokiau nuo pastarojo – pietryčiuose, jam šviesiu prilygstantis Saturnas (Ožiaragyje).

Gegužės 27 d. prie Aušrinės labai arti iš apačios prisigretins Mėnulio delčiagalis. Abu šviesulius skirs mažesnis nei 0,5 kampinio laipsnio nuotolis.

Marsas visą laiką artės prie Jupiterio ir gegužės 29 d. abu šviesuliai bus arčiausiai vienas kito. Kelioliką kartų už Jupiterį blausesnis Marsas spingsės vos žemiau ir dešiniau Jupiterio.

Užtems Mėnulis

Gegužės 16 d. įvyks visiškas Mėnulio užtemimas. Deja, Lietuvoje jo nematysime. Žemės šešėlis ant Mėnulio pradės slinkti 5 val. 27 min., kai tas jau bus nusileidęs.

Visišką užtemimą nuo pradžios iki pat pabaigos galės matyti Pietų ir Šiaurės Amerikos gyventojai. Žemės šešėlis Mėnulį visiškai užtemdys 85-ioms minutėms – nuo 3 val. 29 min. iki 4 val. 54 min. Visiško užtemimo pradžia bus matoma ir Vakarų Europoje bei Afrikoje, o pabaiga – Kanadoje ir Aliaskoje.

Lietuvos padangėje įvyks tiktai pusšešėlinio užtemimo pradžia. Tačiau pasigrožėti tuo nepavyks, mat plika akimi Žemės pusšešėlio užslinkimo ant Mėnulio įžiūrėti be prietaisų neįmanoma. Žemės pusšešėlis ant Mėnulio pradės slinkti 4 val. 32 min. Vilniuje Mėnulis leisis 5 val. 13 min., Klaipėdoje – 5 val. 24 min.

Mėnulio užtemimai įvyksta, kai Saulė, Žemė ir Mėnulis atsiduria vienoje linijoje. Tuomet kūgiškas mūsų planetos šešėlis užtemdo palydovą. Nors ir atsidūręs šešėlyje, Mėnulis netampa visiškai tamsus ir nematomas, nes Mėnulio paviršių pasiekia dalis Žemės atmosferoje išsisklaidžiusių Saulės spindulių.

Mūsų planetos atmosfera mažiausiai sugeria raudonos šviesos spindulius, būtent jie daugiausia ir pasiekia užtemusį Mėnulį. Dėl šios priežasties Mėnulis užtemimo metu tampa tamsiai rausvas, vario raudonumo arba oranžinis.

Visišką Mėnulio užtemimą interneto dėka galima bus stebėti tiesiogiai: NASA kanale –https://youtu.be/vGIaEIICIcs arba taip vadinamu „Virtualiu teleskopu“ – https://youtu.be/f3M6FSVRXWA

Jonas VAIŠKŪNAS