Mes turime 311 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3370
mod_vvisit_counterŠią savaitę:13557
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:89587
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Susitiksim po žydinčia vyšnia...

2022 m. gegužės 14 d.

... Kažin, o kaip ten šiandien? Gal jau?..

Jis ilgai žvalgosi pro langą, po to išeina į kiemą. Pumpurai ant šakelių šiemet brinko taip lėtai, jis net galvojo, kad taip ir liks. Vis žvalgėsi į juos, lietė pirštais, bet nieko gyvo pumpurų viduje nejautė.

Jis nepamena, ar skanios būdavo šio medžio vyšnios. Gal ir nieko, nes ar varnėnai būtų taip puolę ir plėšę prarūgusias? Jam pačiam vyšnių nereikia, kam jos? Svarbu, kad jos žydėtų...

Ir štai – jos žydi!

Dar vakar pumpurai buvo lyg negyvi, tačiau po nakties lietučio išbrinko, o dabar… Dabar lyg baltas nuometas apgaubė medį, nusvėrė jo šakas... Atsisėdęs ant suolelio po vyšnia, jis užverčia galvą... Gražu!

Ji kažkada sakė – susitiksime po žydinčia vyšnia... Jis tikėjo, net vyšnią tam pasodino – kad tik susitiktų. Dabar kas – jos jau nebėra, ji neatėjo... Bet vyšnia žydi!

Jis užverčia galvą, žiūri į baltą žiedų debesį, į bites, nardančias pro to debesio skyles, ir galvoja. Štai dabar čia su visais susitiks… Ir su ja taip pat. Kaip tada pažadėjo vienas kitam – po žydinčia vyšnia.

Selemonas PALTANAVIČIUS