Pandemija padarė neigiamą įtaką sveikatos priežiūrai – gydymo įstaigos negalėjo teikti paslaugų visu pajėgumu, pacientai net turėdami sveikatos problemų vengė kreiptis bijodami užsikrėsti. Todėl nukentėjo ir ligų prevencija, kuri, gerėjant epidemiologinei padėčiai, dėl apleistų ligų pagrįstai atsidūrė dėmesio centre. Kartu – Švenčionių rajonas, kuriame ne vienus metus ligų prevencija kelia didelį susirūpinimą.

Lietuvoje dedama daug pastangų siekiant užkirsti kelią kai kurioms klastingoms ir, jei apleidžiamos, lemtingoms ligoms: gimdos kaklelio, krūties, prostatos, storosios žarnos vėžiui bei širdies ir kraujagyslių ligoms. Reguliari prevencinė patikra pagal penkias programas dėl šių ligų gali išgelbėti nuo skaudžių padarinių, nes liga nustatoma pačioje pradžioje. Ši patikra yra nemokama žmonėms, sulaukusiems amžiaus, kai labai išauga rizika susirgti. Jie nuolat raginami tikrintis.

Vis dėlto, ligonių kasų duomenimis, pagal prevencines programas tikrinasi per mažai žmonių – kiek daugiau nei 4 iš 10 gyventojų, galinčių dalyvauti programose. Tačiau vienas Vilniaus teritorinės ligonių kasos veiklos zonos rajonas – Švenčionių, verčia ypač sunerimti. Mat jis išsiskiria ne tik gražiu kraštovaizdžiu, bet ir ilgamete tendencija menkai dalyvauti prevencinėse programose. Pagal daugelį iš programų tiek prieš pandemiją, tiek jos metu pasitikrina maždaug dvigubai mažiau galinčiųjų tai padaryti rajono gyventojų, palyginti su Vilniaus ir Alytaus apskričių vidurkiu.

Kritinė padėtis rajone buvo ir yra tikrinantis dėl krūties vėžio – per paskutinius ketverius metus dėl šios ligos pasitikrino mažiau nei penktadalis galimų programos dalyvių. Tokį pat prastą lygį per pastaruosius dvejus metus pasiekė ir vyrai, tikrindamiesi dėl prostatos vėžio: ne per geriausi rezultatai, palyginti su ikipandeminiu laikotarpiu, pablogėjo dar pusantro karto.

Apskritai, vos apie 20 proc. pasitikrinusiųjų, t. y. 2 iš 10 gyventojų, – liūdnokai būdingas rajonui pastarųjų poros metų skaičius vertinant dalyvavimą visose prevencinėse programose, išskyrus vieną. Aktyviau tikrinosi Švenčionių rajono moterys dėl gimdos kaklelio vėžio – maždaug trečdalis galinčiųjų.

Ar Švenčionių rajone prevenciškai nesitikrinama, nes čia sveikiausi žmonės Vilniaus ir Alytaus apskrityse? Toli gražu – Higienos instituto duomenimis, Švenčionių rajone minėtomis ligomis sergama kaip ir kitur, o ilgainiui gyvybes šienaujančiomis kraujotakos sistemos ligomis – dar ir daugiau. Ikipandeminiais 2019 metais kraujotakos sistemos ligomis sirgo 8 tūkst. Švenčionių rajono gyventojų, kurių iš viso buvo apie 23 tūkstančius. Vėliau padėtis nežymiai pablogėjo. Vėžiu, dėl kurio irgi prevenciškai tikrinama, pernai sirgo 330 Švenčionių rajono gyventojų.

Daliai šių žmonių liga diagnozuota laiku – kai dar galima padėti, daliai – per vėlai. Kad pastarųjų atvejų būtų kuo mažiau, valstybė apmoka ligų prevencijos programas, kurios padeda nustatyti dar nė nejuntamas ligos užuomazgas ir riziką susirgti. Tai gali gerokai padidinti išgyvenamumą, sustabdyti ligą, jos gydymas yra lengvesnis, žmogus gali greičiau grįžti į socialiai aktyvų gyvenimą. Todėl apmaudu, kai nesinaudojama galimybe, kuri žmonėms turėtų būti įaugusi į kraują, siekiant visaverčio gyvenimo, norint išsaugoti kuo daugiau gyvybių, ypač vietovėse, kuriose gyventojų skaičius mąžta.

Primindama apie ligų prevencijos padėtį rajone, ligonių kasa viliasi, kad savivaldybė ir jos gydymo įstaigos jau šiais metais pakeis čia vyraujančias tendencijas, skatindamos gyventojus tikrintis iki akivaizdžiai susergant. Juk tai viena iš svarbių savivaldybės ir jai pavaldžių gydymo įstaigų pareigų. Gyventojai taip pat kviečiami prisiimti atsakomybę už savo sveikatą ir gyvybę – periodiškai kreiptis dėl prevencinės patikros į šeimos gydytoją.

Primenama, kad dėl gimdos kaklelio vėžio turi tikrintis moterys nuo 25 iki 34 m. (imtinai) kartą per 3 metus, nuo 35 iki 59 m. (imtinai) – kartą per 5 metus; dėl krūties vėžio – moterys nuo 50 iki 69 m. (imtinai) kartą per 2 metus; dėl storosios žarnos vėžio – vyrai ir moterys nuo 50 iki 74 m. (imtinai) kartą per 2 metus; dėl prostatos vėžio – vyrai nuo 50 iki 69 m. (imtinai) ir vyrai nuo 45 metų, jei jų tėvas ar broliai sirgo šia liga, gydytojo nustatytu dažnumu; dėl širdies ir kraujagyslių ligų – vyrai nuo 40 iki 54 m. (imtinai) ir moterys nuo 50 iki 64 m. (imtinai) kartą per 1 metus.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos informacija