Mes turime 373 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2539
mod_vvisit_counterŠią savaitę:18740
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:94770
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Mokslo naujienos

2022 m. gegužės 28 d.

Ekologija

Lietuvos ūkininkai neturi kur dėti šiaudų, juos tiesiog smulkina ir paskleidžia dirvoje. Koks neūkiškumas. Anksčiau tai šiaudais stogus dengdavo, karves, arklius, kiaules šiaudais šerdavo. Bet jauni mūsų mokslininkai sugalvojo, kad šiaudus galima panaudoti valant Baltijos jūros vandenį nuo teršalų. Nieko čia naujo, dar mūsų bobutės tai puikiai žinojo, kai pakreikdavo kokios kriuksės ar mūkės migį. Būdavo sausa ir gražu. Bet vieno nežinojo mūsų protėviai, kad su šiaudais, dar pasitelkus kažkokius mikrobus ar mikrogrybus, yra gaunami tiesiog stulbinantys rezultatai. Taigi lietuviai eilinį kartą bandys užpatentuoti savo išradimą, tik kažin, ar sugebės surinkti tam reikiamą kiekį pinigų. Daug visokių išradimų buvome padarę, bet dažnai net mūsų mokslininkų pavardės nepatekdavo į išradėjų sąrašą...

 

Visatos tyrimai

NASA baigė James Webb kosminio teleskopo derinimą. Tai naujausias virš šešių metrų skersmens „korinis“ teleskopas. Ankstesnis Hubble tebuvo beveik tris kartus mažesnio skersmens ir jau atitarnavo. Naujasis teleskopas daugiau primena kokį radijo lokatorių, bet veikia tiek gerai, kad net jo kūrėjų žandikauliai atvipo. Bandys astronomai pažvelgti į tokius Visatos tolius, kuriuose dar nieko negalėjo įžvelgti. Nori pamatyti, kas gi vyko pačioje pradžioje, kai Dievas pasakė – „Tebūnie šviesa“. Gal bent šį kartą pavyks. Bet gal dar ir kitą tikslą puoselėja jo kūrėjai. Net patys amerikonai daug visokių kalbų skleidžia, kad ne viskas gražu su tais astronautų skrydžiais į Mėnulį. O teleskopo galia tokia, kad net užrašus ant tų aparatų galima perskaityti. Tai gal bandys pasižiūrėti, kas ten dedasi – ar aparatai tebestovi, o gal suiro nuo saulės ir radiacijos poveikio, o gal ateivių ieškos. Neseniai paskelbė, kad kinų mėnuleigis aptiko kubo formos darinį. Kai kurie ėmė net hipotezę kelti, kad tai ateivių „namukas“. Atsitiko panašiai kaip su Marso kanalais. Po kelių mėnesių, pagaliau privažiavęs vėl nufotografavo. Specialistai įžvelgė lyg tai triušį, graužiantį morką (jiems vis triušiai galvoje), o privažiavus dar arčiau nuvylė visus fantastikos mėgėjus – pasirodo, kad nei kubo formos, nei panaši į triušį. Paprasčiausia uola, kokių labai daug net žemėje. Aš, kai neturiu ką veikti, tai spoksau į debesis. Ten dar daugiau visokių „formų“ gali pamatyti, nereikia nė taip toli skristi. 

 

Kosmoso tyrimai

Šiais laikais kosmoso tyrimai prasideda nuo astronautų smegenų tomografijos. Nuskenavo penkiolikos astronautų smegenis prieš skridimą į kosmosą ir po jo. Svarbiausia yra nustatyti nesvarumo ir visų kitų faktorių neigiamą įtaką jautrioms žmogaus smegenims. Tyrimų rezultatai labai svarbūs, nes į kosmosą astronautas skrenda vos kelis kartus per gyvenimą, o skrydžiai trunka ilgiau, nei daugelio poilsiautojų atostogos visokiose hurgadose, majamiuose, tenerifėse ir palangose kartu sudėjus. Tiria visokių skysčių cirkuliaciją smegenyse ir jos pokyčius laike. Kai pirmasis kosmonautas Jurijus Gagarinas dar prieš 61 metus apskrido Žemę, tai jo kalbos labai pritrenkė viso pasaulio medikus, esą nesvarumas neturi jokios įtakos žmogaus darbingumui, pulsas ir kvėpavimas normalus, nuotaika puiki, apetitas – taipogi, leisdamasis atgal į Žemę net dainavo kažkokią populiarią dainą. O jo kolega, Germanas Titovas, po keturių mėnesių visa tai praktiškai paneigė. Amerikiečių astronautai, kelionėje į Mėnulį kažką pasakojo apie ateivius, įtariama, kad kliedėjo. Taigi nuodugnūs tyrimai yra būtini, ypač, jei ruošiamės skristi dar toliau – į Marsą.

Štai NASA į Mėnulį ruošiasi siųsti dvi moteris – Helgą ir Zohar, mat jos yra lengvesnės, joms ir mažiau maisto reikėtų... Tiesa, tos moterys yra dirbtinės, netikros, pagamintos iš kažkokių gudrių medžiagų, imituojančių žmogaus minkštuosius audinius ir kaulus. Viena bus aprengta specialiu antiradiaciniu kostiumu, o kita vargšė – be jo, kaip autoriai rašo – „be apsaugos priemonių“. Kompanijai palaikyti skris ir panašus vyrukas, kuris „tyrinės pagreitį ir vibracijas“, lygtai dar maža visokių prietaisų tokiems tyrimams prikurta. Skrydis gali užtrukti net pusantro mėnesio, sako, kad tai nutiks dar šiais metais, visi nekantriai laukia tokio svarbaus įvykio. Nieko nesuprantu. Vieni tikrus astronautus „tomografuoja“, kiti toje pačioje šalyje – kažkokius manekenus tyrinės. Tai susitarkit, pagaliau...

 

Gyvybė

Vieni teigia, kad gyvybė atsirado „iš žemės“, kiti – kad atnešta iš kosmoso platybių. Štai paskutiniai meteoritų tyrimai parodė, kad tuose iš dangaus nukritusiuose akmenyse ne tik geležies esama, bet ir visos gyvybės sudedamųjų dalių pilnoje gausybėje. O kiek metų tyrinėjo, tylėjo, niekam apie tai nieko nesakė. Meteorituose rado visų keturių pagrindinių DNR sudedamųjų dalių, kitaip sakant, tereikia, kad kas su kokiu miniatiūriniu pincetu tas sudėtines dalis sudėliotų reikiama tvarka į tas spirales ir žiūrėk, koks virusas, bakterija ar kas nors dar įdomesnio gausis. Tik va, visa bėda, kad mokslas dar ir dabar suka galvas, kaip čia tose DNR visi tie baltymai sukaišioti, kokie nežinomi dėsniai galioja. Juk tas besmegenis padaras dar ir daugintis privalo sugebėti.

 

Vaistai

Štai vėl skaitau sensacingą antraštę – išrasti nauji efektyvūs vaistai nuo kokios tai baisios ligos. Puoli žmogus skaityti, o ten visokios beletristikos „privaryta“. Jau skaitydamas pradedi painiotis, pasitikslini antraštę ir skaitai toliau. Pagaliau priartėja prie esmės – pasirodo, kad mokslininkai dar tik su vargšėmis pelėmis ir jūrų kiaulytėmis eksperimentuoja, o kada vaistai pasieks ligonius – nieks nežino. Bet vis tiek turi tau šita antraštė pakelti nuotaiką – va, tuoj tuoj jau mes tą ligą suraitysim kaip šiltą vilną ir visi ją užmirš. Gerai būtų, neprarandame vilties.

 

Čipavimas

O štai vienam žmogui pasisekė. Britanijoje jam kažką implantavo į smegenis ir žmogus pasveiko nuo Parkinsono ligos. Jeigu anksčiau žmogus su didelėmis pastangomis įveikdavo kokius 200 m, tai per metus jo pasiekimai padidėjo iki 4 km, be to, žmogus gali žaisti golfą ir dar masę visokių darbų nudirbti. Kitiems sergantiems Parkinsono liga patartina dažniau pasišnekučiuoti su kolegomis kokiame nors parke.

Kad kas kai kuriems mūsiškių surastų tokį panašų implantą – gal sumažėtų drybsančių ant sofos ir laukiančių, kada jiems nukris pinigai tiesiai į rankas. Sako, kad jau panašiai gydo nuo rūkymo ir alkoholizmo. Tai čia niekai. Padarys tokį čipą, kuris seka nikotino ar alkoholio kiekį kraujyje. Viršijo nustatytą „nekenksmingą“ normą ir bac jam į smegenis, kad ant grindų pasitiestų. Žiauru. Tegul geriau sukelia kokius laikinus nepatogumus ar sustiprintą organizmo reakciją. Kadaise gi panašiai darydavo, tik be čipavimo. Paima tokį į gydyklą, šeria visokiom tabletėm, hipnozės seansais marina šitą liguistą potraukį kelis mėnesius. Paskui duoda pauostyti tabokos ar arielkos. Jei anam susuka vidurius – išrašo namo, nes gydymas baigtas. O sučipavus – ir laiko nereikia gaišti, ir efektas – garantuotas.

 

Botanika

Štai mokslininkai užaugino miniatiūrinį augalą grunto pavyzdyje, kuris buvo atgabentas iš Mėnulio. Gal grunto buvo mažokai (tik 12 g – keli arbatiniai šaukšteliai), gal tas gruntas buvo labai nederlingas, tačiau augalai labai nenoriai augo, nors sudygo veikiai. Bet augo. Tiesa, nepasakė, kokiu vandeniu tuos augalus laistė, tikriausiai „žemišku“. O tai didelis skirtumas. Mėnulyje kažin ar bus šito „žemiško“ vandens. Teks laistyti vietiniu. Čia svarbu dar ir tai, kad augalai galėtų sunaudoti astronautų iškvėptą anglies dvideginį, o išskirti deguonį – ką jie ir daro žemėje. „Apolo 17“ beveik prieš 50 metų „atvežė“ virš 100 kg Mėnulio grunto mėginių ir jie tebedūla po šiai dienai. Mat, mokslas tais laikais nebuvo tiek pažengęs. Nieko nesuprantu. Negi reikia didelio „mokslo“, kad pasėti kokias salotas ar pomidorus tame grunte? Jeigu ten vien akmenų parvežė – sodinkit vynuoges. Duokit šviesos, šilumos, tinkamai palaistykit, patręškit. Oi, o kuo? Nieko tokio, jei yra astronautai, tai ir organinių trąšų atsiras.

Jau 2024 metais numatytas astronautų skrydis į Mėnulį. Norima nusileisti pietiniame Mėnulio ašigalyje esančiame krateryje, kurio paviršius nemato Saulės šviesos. Tikimasi surasti didelius ledo luitus. Manote, kad laistys tuos augaliukus? Kažin. Pagrindinis tikslas iš vandens ten gaminti vandenilį raketos varikliams. Man tik kyla dar vienas klausimas: kokio dydžio fabrikas tam bus reikalingas? Juk jei nėra Saulės šviesos, tai nebus ir elektros, su kuria galima būtų skaidyti vandenį. Reiškia, reikia turėti atsivežus atominę elektrinę, arba iškastą ledą transportuoti į „šviesesnę“ Mėnulio vietą, kur būtų galinga saulės elektrinė. O išskaidžius vandenį, vandenilį ir deguonį reikės „suspausti“ ar net „suskystinti“. Negi ir tai bus išspręsta? O gal vėl astronautai nuskris, pakasinės kiek ir sugrįš nieko nepešę, kaip anuomet.

Izidorius KIMSĖNAS

 

 
Reklaminis skydelis