Mes turime 344 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1400
mod_vvisit_counterŠią savaitę:11587
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:87617
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Artūras Martinkėnas – Lietuvos biliardo čempionas

2022 m. birželio 4 d.

Laisvosios piramidės Lietuvos čempionato prizininkai. Iš kairės: Dmitrij Gevorgianc – 3 vieta, Ruslan Bojarovič – 2 vieta, Lietuvos čempionas Artūras Martinkėnas ir Pavel Budiuk – 3 vieta. (A.Martinkėno asm. arch. nuotr.)

 

Kiek įvairių posakių, minčių yra apie laiką. Štai lietuvių patarlė byloja: „Laikas bėga kaip vanduo.“ Taip, upės ar šaltinio vanduo bėga ir nubėga, kaip ir mūsų dienos, mėnesiai, metai. Net sunku patikėti, kad praėjo aštuoneri metai nuo mūsų pokalbio su biliardo fanu Artūru Martinkėnu. Tuomet bendravome Artūro įrengtoje biliardinėje. Ko gero, ir galimybė treniruotis savo kieme, savo biliardinėje turėjo įtakos tam, kad Artūras Martinkėnas tapo Lietuvos biliardo čempionu žaidžiant laisvąja piramide.

 

Sužinojęs apie Artūro laimėjimą, paskambinau ir pasveikinau jį bei susitariau dėl interviu. Mūsų pokalbis prasidėjo nuo įspūdžių apie pergale pasibaigusį Laisvosios piramidės Lietuvos čempionatą.

- Artūrai, dar kartą sveikinu su pagaliau iškovotu Lietuvos čempiono titulu ir norėčiau, kad pasidalintum mintimis apie čempionatą.

- Lietuvos biliardo čempionatai dabar vyksta tik Vilniuje ir tik vienoje biliardinėje. Ten yra 8 stalai – dideli, rusiški. Piramidės čempionatai vyksta tik ten. Lietuvoje žaidžiamos trys biliardo rūšys: piramidė, pulas ir snukeris. Pulo stalai yra mažesni, o piramidės ir snukerio – didesni. Didesni ir rutuliai, kuriuos pulo žaidėjai vadina boulingo rutuliais. Tiesa, dabar atsinaujinusi tarptautinė biliardo federacija patvirtino naujus, 1 milimetru mažesnius ir 20 g lengvesnius rutulius. Padidėjo žaidimo dinamika. Rutulys, su kuriuo žaidžiama, sveria 260 gramų. Rutuliai gaminami iš specialios dervos ir tik Belgijoje. Įsivaizduokit, net kinai kol kas nesugebėjo tokių rutulių pagaminti. Čempionate dalyvavo 28 žaidėjai. Tris kartus dalyvavau finale, bet tik šiemet pavyko laimėti, tačiau kelias iki iškovoto titulo nebuvo lengvas. Beje, Lietuvos čempionatas yra ne komercinis turnyras, tad norinčių dalyvauti nėra daug. Daugiausia dalyvauja norintys pasivaržyti, o ne pinigų laimėti, dar ir starto mokestį tenka susimokėti. Čempionato kovos vyksta dvi dienas. Šeštadienį buvo kovojama iki geriausiųjų aštuntuko, o sekmadienį – jau iki finalo. Žaidėme dviejų minusų sistema, tad pralaimėjęs dar turėjo šansą kovoti. Į aštuntuką patekau nesunkiai, o, va, toliau jau teko paprakaituoti. Į aštuntuką patekau pats pirmas, tad anksti grįžau namo. Žaidėme iki penkių pergalių, tad pakovoti tekdavo nemažai laiko. Kova gali užtrukti nuo 1 valandos iki 3. Krūvis nemažas išeina. Aštuntuke jau pirmoje kovoje gavau stiprų jaunuolį, kuris ir treniruojasi toje biliardinėje, o tai jau savotiški pliusai. Įsivaizduokit, pirmavau 4:2 ir, matyt, kažkiek atsipalaidavau, o varžovas pradėjo mane spausti ir išlygino rezultatą, o paskutinėje lemiamoje partijoje pirmavo 6:4, jam iki pergalės tetrūko vos 2 įmuštų rutulių... Va čia Fortūna nusišypsojo man, ir aš ne tik išlyginau rezultatą 6:6, bet ir persvėriau 7:6, čia vėl prasidėjo „nervų karas“. Varžovas vėl išlygino rezultatą – 7:7, ir aš per visą stalą įmušiau lemiamą rutulį ir iškovojau pergalę rezultatu 8:7, o galutinis rezultatas buvo 5:4. Ta pergalė man garantavo prizinę vietą. Pusfinalyje jau buvo filmuojama. Varžovą vėl gavau jauną, kuris dar trokšta pergalių, o aš per tiek metų jau lyg ir mažiau dėl to jaudinuos. Man svarbu pažaisti. Ir šiame čempionate nesitikėjau taip toli nueiti ir tapti čempionu. Pusfinalis irgi ne ką lengviau klostėsi. Laimiu vieną partiją, kitą laimi varžovas, ir taip iki 4:4. Vėl lemiama 9-ta partija. Paėmiau pertrauką kiek atsipūsti ir susikaupti. Paskutinėj partijoj sėkmė lydėjo mane ir iškovojęs 5-tą pergalę patekau į finalą. Nors partijų prasme aš laimėjau 5:1, bet, patikėkit, nervų buvo daug, jaudulys kaustė didelis, o ir nuovargis buvo didelis. Pradėję 11 val. ryto baigėme apie 9 val. vakaro... Klydau finale nemažai, kai vėliau peržiūri įrašą, pagalvoji, kaip iš tokios pozicijos neįmušti, bet neįmuši. Laimei varžovas klydo daugiau, o tai ir lėmė mano pergalę. Beje, Ruslan Bojarovič, su kuriuo žaidžiau finale, taip pat toj biliardinėj treniruojasi, bet šį kartą Fortūna buvo mano pusėje, bet džiaugtis pergale net jėgų nebuvo, - baigia pasakojimą apie Laisvos piramidės Lietuvos čempionatą jo nugalėtojas Artūras Martinkėnas.

- Artūrai, kelias iki Lietuvos čempiono titulo buvo ilgas. Kada susidomėjai biliardu?

- Jau seniai. Pradžia gal Prienuose buvo, kai vaikai būdami ten į statybininkų namuke įrengtą biliardinę, tikriau – stalą, įslinkę bandėm žaisti. Pirma žaisdavo vyresni, o tada jau mes gaudavom galimybę pažaisti. Matyt, tada, kaip dabar madinga sakyti, ir pagavau kablį biliardui. Pirmąjį stalą pas save gal 2007-aisiais pasistačiau. Pradėjau dalyvauti turnyruose ir supratau, kad reikia didelio. Rimtą stalą pas save pasistačiau per 2009-ųjų krizę, kai užsidarinėjo biliardinės, įsigijau. Lietuvos čempionate pirmą kartą dalyvavau 2010 metais. Turnyruose vis dar dalyvauju.

- Kuo tau patinka biliardas?

- Patinka tuo, kad čia visą laiką turi neprarasti šalto proto, turi mokėt skaičiuot visus galimus ėjimus. Tai ypač aktualu žaidžiant laisvąją piramidę, kai viena klaida gali nulemti partijos baigtį. Kadangi turiu biliardinę savo kieme, tai bet kada galiu treniruotis, o ir mūsų čia keletas nuolat susirenkam pažaisti. Tai padeda palaikyti sportinę formą. Aš visą laiką mėgau aktyvų sportą, žaidžiau tinklinį, vis dar pažaidžiu lauko tenisą. Visa tai padeda ir biliardą žaidžiant. Sportas, hobis padeda atsipalaiduoti, - baigdamas mūsų pokalbį sako Artūras Martinkėnas, o aš atsisveikindamas jam palinkiu dar ne vieno pergalingo turnyro.

Algis JAKŠTAS

 
Reklaminis skydelis