Žarnyno būsena daro įtaką žmogaus emocinei savijautai. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė ir mikrobiotos ekspertė Lina Kederienė sako, kad kiekvieno žmogaus organizme yra unikali, tik jam būdinga mikrobiota.

Nuo žarnyno uždegimo iki onkologinių ligų

Žmogaus mikrobiotiką blogai veikia  vartojami antibiotikai, mažai skaidulų ir daug cukrų bei rafinuotų riebalų turinti mityba, maisto priedai, aplinkos toksinai bei ypatingai – stresas. Įtakos turi amžius ir genetiniai veiksniai, Esant minėtiems neigiamiems poveikiams, jau nekalbant apie vidurių pūtimą ar pasikeitusius tuštinimosi dažnio ypatumus, didėja žarnyno sienelės pralaidumas.

Vystosi pralaidaus žarnyno sindromas, kuris sukelia uždegiminius procesus žmogaus organizme. Dėl to gali vystytis lėtiniai uždegiminiai žarnyno susirgimai, dirgliosios žarnos sindromas, II tipo cukrinis diabetas, metabolinis sindromas, nutukimas, aterosklerozė, alergijos, maisto netoleravimas, netgi reumatiniai, autoimuniniai, neurologiniai ar onkologiniai susirgimai.

Gerosios bakterijos gerina nuotaiką

Mikrobiota daro didelį poveikį psichologinei sveikatai. Esant tinkamai žarnyno mikrobiotos pusiausvyrai, triptofanas organizme yra verčiamas į serotoniną – laimės hormoną – ir kinureniną, pastarieji atitinkamai paverčiami melatoninu ir kinurenino rūgštimi. Pasikeitus normaliai žarnyno mikroflorai, didėja minėtoje reakcijoje dalyvaujančio fermento kiekis, kuris pakeičia esamą pusiausvyrą, todėl mažėja serotonino ir, atitinkamai, melatonino kiekiai.

Šis mechanizmas paaiškina, kodėl esant žarnyno mikrobiotos sutrikimams blogėja nuotaika, nebemokame būti „čia ir dabar“, ilgėja užmigimo laikotarpis, prastėja miego kokybė. Jei pastaruoju metu vargina neigiamos emocijos ir sutrikęs miegas, gali būti, kad viena iš priežasčių glūdi  žarnyne.

Probiotikai ir prebiotikai

Nors mikrobiotą iš dalies nulemia genetika, ją vis tiek galima koreguoti. Prie rekomenduojamų probiotikų būtina vartoti ir su maistu gaunamus prebiotikus –  maisto medžiagas, skatinančias naudingų mikroorganizmų augimą ir dauginimąsi.  Daugiausiai tai augalinės kilmės angliavandeniai. Jie randami salierų, cikorijų šaknyse, šalotiniuose ir raudonuosiuose svogūnuose, topinambuose, miežiuose, agavoje (fruktooligosacharidai). Jų taip pat gausu lęšiuose, avinžirniuose, raudonosiose pupelėse, pistacijų ir anakardžių riešutuose, sojoje (galaktooligosacharidai). Prebiotikų randama kukurūzų burbuolėse ir cukranendrėse (ksilooligosacharidai).

Jei  neparuošime ir nepalaikysime atitinkamos terpės geriesiems mikroorganizmams vešėti, tai vargu, ar pavartojus savaitę ar dvi vaistinėje įsigytų probiotikų, jie ten užsiliks ilgiau.

Kai žarnyne daug įvairių gerųjų bakterijų, mažėja tikimybė atsirasti pralaidaus žarnyno sindromui, nevargina pilvo pūtimas, nemalonūs pojūčiai ar skausmai žarnyne, sustiprėja imuninė sistema, mat žarnyne yra gausu imuninės sistemos elementų, gerėja psichologinė būsena ir miego kokybė.