Viena mano ekskursijų dalyvė pasiskundė, kad vos tik prasideda vasara, jai kažkas darosi su širdimi. Sakau jai: „Ar tik neuostai pakalnučių?“. Ir iš tikrųjų, taip ir buvo! Nustojo uostyt pakalnutes, ir liovėsi širdies silpnumas.

Pakalnutė, kuri kaip tik dabar masiškai žydi, yra viena iš 13 mirtinai nuodingų Lietuvos augalų. Nuodingas net kvapas, kuriame yra širdį veikiančių glikozidų. Sakoma, kad nuo pakalnučių kvapo širdis apsąla. Bet ji apsąla ne dėl to, kad jai gera, o dėl to, kad jai bloga. Tad pakalnutes galite dovanoti nebent tik uošvienei, bet ne savo išrinktajai. Įdomu tai, kad sveikiems žmonėms minėti glikozidai širdį gadina, o sergantiems – gydo. Bet neužtenka žinoti, kuo gydytis - reikia dar žinoti ir kaip. Tad geriau palikime šį darbą gydytojams, o pačias pakalnutes - ten, kur jos atrodo gražiausiai, - miške.

Apsinuodijimo simptomai.Nuodingiausi yra žiedai ir uogos, tačiau apsinuodijama ir lapais, kurie labai panašūs į meškinio česnako. Europoje registruota mirčių pavalgius uogų, kurios prinoksta rudenį ir yra skaisčiai oranžinės spalvos. Suvalgius nuo vienos iki penkių uogų, dažniausiai būna trumpalaikių sinusinių aritmijų. Didesni kiekiai sukelia ilgalaikių pasekmių. Prarijus pakalnutės uogų ar lapų, atsiranda pykinimas, viduriavimas, širdies aritmija, galvos svaigimas ir spaudimas krūtinėje. Pirmiausia padidėja kraujospūdis ir padažnėja pulsas, vėliau kraujospūdis sumažėja, kvėpavimas tampa labai lėtas ir gilus, galiausiai sustoja širdis. Ligonis gydomas kaip apsinuodijęs širdies glikozidais. Išorinis sąlytis su augalu sukelia odos ir akių dirginimą.

Andrejus GAIDAMAVIČIUS

Gamtininkas