Buvusios siurblinės pastatas Reškutėnų kaime, esantis gražioje vietoje, gali būti „vertingas kąsnelis“, bet tik ne savivaldybei.

Depas

Kaip rajono tarybos posėdis, taip staigmena rajono gyventojams, kurie bent akies krašteliu stebi, ką daro meras Rimantas Klipčius. Dar neatsikvošėjusiems nuo sprendimo pirkti apgriuvusį depo pastatą buvusios Švenčionėlių liejinių gamyklos teritorijoje už pasakišką sumą – 115 000 eurų – iš susijusio su mero artimaisiais verslininko, apleidusio savo turtą, kitame tarybos posėdyje – vėl naujiena.

Siurblinė

Nuspręsta perimti savivaldybės nuosavybėn iki tol patikėjimo teise valdytą siurblinės pastatą Reškutėnų kaime. Taip gerai valdė, kad pastatas tapo kritinės būklės – tai matosi iš nuotraukų. Kam savivaldybei toks turtas ir kiek reikės įkišti rajono biudžeto lėšų, kad ištrauktų iš kritinės būklės? Perimti niekas neverčia – valstybinis turtas perduodamas tik savivaldybei sutinkant arba savivaldybės prašymu. Kas buvo iniciatorius šiuo atveju – nutylėta. Pastatas seniai nenaudojamas, bet yra asmenų, tvirtinančių, kad vienu metu pastatą buvo išsinuomojęs privatus asmuo, kuris ten rengė pobūvius. Dar daugiau klaustukų! Kokiu būdu išnuomota, kiek nuoma papildė savivaldybės biudžetą, jeigu papildė? O jeigu lėšos neapskaitytos, kieno kišenę jos pildė?

Šiuo metu pastatas tuščias, jau be langų ir durų, užtat nuošalioje, gražioje vietoje. Perimamą turtą sudaro: siurblinė, kurios bendras plotas 101,54 kv. m, likutinė vertė – 6 978,06 Eur; aikštelė, kurios plotas 100,00 kv. m, likutinė vertė 42,18 Eur, ir šaligatvis, kurio plotas 36,50 kv. m, likutinė vertė 10,55 Eur. Atsidurtų toks turtas Turto banko aukcione, išsirikiuotų eilė pirkėjų. Perėmus savivaldybei, pats į rankas ateina.

Tarybos sprendime oficialiai rašoma, kad pastatas, esantis Reškutėnų k., Ūkininkų g. 35, su kitais statiniais perimamas Švenčionių rajono savivaldybės nuosavybėn savarankiškajai savivaldybės funkcijai - sąlygų verslo ir turizmo plėtrai sudarymui ir šios veiklos skatinimui. Neblogas paskatinimas! Tik neįvardijama, ką taip dosniai skatins ar skatinsis. Pati savivaldybė net neturi teisės užsiimti ūkine-komercine veikla. Ir tai dar ne viskas.

Turgelis

Meras taip užsimojo „turtinti“ savivaldybę, kad dar ir dalį Švenčionėlių turgelio nusprendė perimti savivaldybės reikmėms. To paties turgelio, kuris daug metų audrino opozicijoje buvusio mero tėvo vaizduotę. Kiek audrų buvo tarybos posėdžiuose dėl to turgelio, kiek skundų ir atvirų kaltinimų tuometiniam merui, lyg tai būtų aukso vertės „kąsnis“.

Kieno turtą rajono valdžia taip savotiškai „nacionalizavo“ – paslaptis. Į tarybos nario Konstanto Ramelio paklausimą, kam priklauso turgelis ar jo dalis, kurią perima savivaldybė, p. J. Deveikienė tepasakė: „Fiziniam asmeniui“.

Tiesa ta, kad dabar turgelis padalintas į dvi dalis – iki ąžuolo ir už jo. Iki ąžuolo prižiūrės, kaip ir iki šiol, V.Borovskis. Kalbama, kad kitoje pusėje ąžuolo artima mero tėvo bendražygė kurs naują – svajonių turgelį, būtinai su paviljonais... Ar sugebės savivaldybė tinkamai pasirūpinti naujai įgyjamu turtu, jeigu apleido tai, ką jau turi?

Savivaldybė turtinga, o Sarių tilteliui neatsiranda kelių lentų

Iš Europinių lėšų sutvarkyta Sarių ežero pakrantė traukia ne tik vietinius – atvažiuoja poilsiautojų ir iš miestų. Už visos sukurtos infrastruktūros priežiūrą atsakinga savivaldybė šiuo turtu nesirūpina. Gal merui Rimantui Klipčiui pikta, kad projektas įgyvendintas dar V.Vygelio laikais... Septynerius metus paežerės įrenginiai nebuvo atnaujinti – dažomi, impregnuojami ir pan. Šią vasarą jau – apgailėtinas vaizdas. Sulūžęs tiltelis į ežerą tapo pavojingas – užtvertas stop juosta. Vaikų džiaugsmas – vandens čiuožykla – taip pat. Meras giriasi, kad savivaldybės finansinė padėtis gera kaip niekad, o lėšų kelioms lentoms tilteliui neatsiranda...

„Mero takai“: vienas aplūžo, kitas paskendo

Nesirūpina meras ir savo projektu. Gal kad pats su šeima gyvena Vilniuje, o poilsiauja užsienyje, jam rajono takai nerūpi.

Bene vienintelis prie R.Klipčiaus įgyvendintas įdomus projektas – takai palei Žeimeną. Įspūdinga ir daugelio švenčionėliškių mėgtama poilsio vieta  neilgai džiugino. Šį pavasarį pontoninis tiltas paniro po vandeniu ir ten liko, kitas, per sausrą nusekus vandeniui, pagaliau iškilo, trečiasis – aplūžęs ir neatrodo saugus.  Natūralu, kad neprižiūrimi statiniai lūžta. Be to, jie padaryti iš prastų medžiagų, praktiškai nepritaikytų tokioms sąlygoms. „Žaliamiškis“ siūlė tako statybai tiekti impregnuotą medieną, kuri atlaiko pelkės sąlygomis iki šimto metų. Deja, buvo pasirinkti plastiko gaminiai, kurie jau po pirmos žiemos aplūžo, kaip ir buvo įspėję „Žaliamiškio“ atstovai. Kai pabadėme valdžiai nosis į ..., tąkart paremontavo. Jeigu anais metais reikėjo atidžiai žiūrėti, kur koją statai, tai šiemet žmonės paeina ir grįžta it musę kandę.

Savivaldybė perima gyvenamąjį namą

Turto bankas skelbia, kad Švenčionių rajono savivaldybė kreipėsi prašydama sustabdyti gyvenamojo namo, kuriame planuoja įkurdinti ukrainiečius, aukcioną. Turto bankas sustabdė liepos antroje pusėje turėjusį įvykti gyvenamojo namo, esančio Pabradės seniūnijoje, su pagalbiniais statiniais ir žemės sklypu aukcioną. Sodybą ketinta parduoti už 21,5 tūkst. eurų pradinę kainą.

Kokios būklės perimama sodyba ir kur ji konkrečiai yra, neskelbiama. Sprendžiant iš pradinės kainos, nesunku numanyti, kad jis pritaikytas ukrainiečiams apgyvendinti kainuos keliskart brangiau, jeigu jie apskritai ten gyvens.

Proftechninės griuvenos – verslo centrui. Tik kur jis?

Namas – ne pirmas „turtas“, perimtas iš Turto banko. Rajono tarybos valdantieji su dideliu entuziazmu priėmė sprendimą kreiptis į Turto banką, kad savivaldybei būtų perduoti buvusios Švenčionėlių proftechninės mokyklos pastatai. Va čia tai jau tikri griuvėsiai. Bet rajono valdžia dėl šių apgriuvusių pastatų skelbėsi turinti ambicingų planų – suremontuoti ir įkurdinti verslo centrą. Galima būtų pirštu prie smilkinio pasukioti ir tiek, jeigu ne vienas „bet“: rajono valdžia šitaip vėjais leidžia rajono biudžetą.

Kam savivaldybei toks turtas? Riogso keli pavojingi permirkę, yrantys pastatai be langų ir durų, kiauru stogu, perdangos sutrūkusios, gali bet kada užgriūti. Savivaldybė nieko nedaro. Teritorija neaptverta – landžioja ne tik girtuokliai, bet ir aštrių pojūčių ieškantys smalsūs paaugliai (jų žargonu vadina „zabroske“). Tiesa, valdininkai per pusę burnos prasitarė, kad toje teritorijoje yra išnuomotas garažas. Kiek iš nuomos uždirba savivaldybė? Pasak valdininkės, po 300 eurų per mėnesį. Ar pinigai atsiduria biudžete, niekas negali patikrinti. Tarybos nariams tokia (ir jokia) informacija neteikiama.

Drumstas vanduo..

Čia – tik keli pavyzdžiai, bet, sutikit, visi jie vienas už kitą keistesni. Daug klausimų ir nė vieno įtikinamo atsakymo. Ta griūvančio turto kaupimo savivaldybės vardu manija verčia manyti, kad kažkas vis dėlto skatina merą tą daryti. Nors centrinė valdžia daugiau kaip prieš dešimtmetį rekomendavo savivaldybėms atsisakyti ūkinės veiklos ir susikoncentruoti į administravimą, mūsų rajone, atrodo, viskas atvirkščiai. Pasitaiko daiktų kaupimo manijos atvejų, kai žmogus ima tempti iš šiukšlynų išmestus rakandus ir kaupti bute, bet juk mero tokiu nepalaikysi. Vadinasi, kažkam tai naudinga. Kaip drumstas vanduo žvejybai (pagal patarlę)...

P.S.

Politiniai vadovai mėgsta dangstytis kolektyviniais sprendimais, taigi ir kolektyvine atsakomybe. O tai reiškia, kad niekas už nieką neatsako. Nereikia kabinti makaronų - visi puikiai žinome, kad niekas rajone nevyksta be mero žinios ir pritarimo, o gal ir nurodymo. Mūsų rajonas šiuo požiūriu – išskirtinis, nes vyrauja visiška vienvaldystė. Meras dirba be opozicijos, nes iš 25 tarybos narių yra 2 opozicijoje – vienas laisvas ir aktyvus, kitam sunkiau – jis biudžetininkas.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ