Mes turime 155 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:933
mod_vvisit_counterŠią savaitę:12175
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:46702

Tobulinti anglų kalbą ir gilinti pedagoginių bei metodologinių žinių – į saulėtąją Maltą

2012 m. rugpjūčio 8 d.,trečiadienis Nr.60 (1203)

„Comenius“ programa – mokinių ir mokytojų tobulėjimui

Švietimo mainų paramos fondo „Comenius“ programa skirta mokykliniam ugdymui. Jos tikslas yra pagerinti mokyklinio ugdymo kokybę ir sustiprinti europinę dimensiją, remiant tarptautinį mokyklų bendradarbiavimą ir mobilumą. Ši programa numato galimybę tobulėti tiek mokiniams, tiek mokytojams, tiek visai mokyklai.

„Comenius“ programos teikiamus privalumus jau senokai įvertino Švenčionėlių Mindaugo gimnazijos bendruomenė, kuri gana aktyviai naudojasi šios programos teigiamomis galimybėmis ir sėkmingai įgyvendino ne vieną daugiašalį ir dvišalį projektą bei planuoja toliau aktyviai dalyvauti šiose veiklose.

 

Mokytis visą gyvenimą

Ikimokyklinio ir mokyklinio švietimo atstovai gali dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo veikloje, kurie vyksta vienoje iš Mokymosi visą gyvenimą programoje dalyvaujančių šalių. Veiklos metu dalyviai gali gilinti profesines žinias, tobulinti mokymo įgūdžius, susipažinti su švietimo tendencijomis Europoje. Šia veikla sėkmingai ir pasinaudojo Švenčionėlių Mindaugo gimnazijos anglų kalbos mokytoja Jelena Diatlova, nuostabiai praleidusi laiką Maltoje, kur gilinosi į pedagogikos ir metodologijos niuansus, tobulino anglų kalbos įgūdžius, keliavo po šalį ir susipažino su jos istorija, kultūra, švietimo sistema. Veikla buvo finansuota iš Mokymosi visą gyvenimą programos, kurią Lietuvos Respublikoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Mokytojai gali tobulinti įvairias savo kompetencijas, pasirinkimas yra didelis, tik reikia mokėti bent kurią kalbą, kuria kalbama didžiosiose ES šalyse.

 

Dvi valstybinės kalbos

J.Diatlova sakė pirmiausia norėjusi pagilinti anglų kalbos žinias, daugiau pabendrauti su tais, kuriems anglų kalba yra gimtoji, tad rinktis buvo galima tik tas šalis, kuriose anglų kalba yra valstybinė: Didžioji Britanija, Airija ir Malta. Tuo pačiu vertinga buvo pasimokyti pedagogikos ir metodologijos. Malta sudomino dar ir tuo, kad čia yra dvi valstybinės kalbos: maltiečių ir anglų, be to, tai – sala. Ir gyvenimas saloje, ir tai, kad visi aplink tave laisvai kalba angliškai, paliko nepakartojamą įspūdį. Maltiečių kalba yra visiškai kitokia, tai semitų šeimos kalba, turinti lotynų abėcėlės raštą, tačiau ir labai daug bendra su arabų kalbomis. Maždaug pusė žodžių yra pasiskolinti iš italų arba siciliečių kalbų, dar 20 proc. - iš anglų kalbos.

 

Plūstant imigrantams auga nemokamų mokyklų poreikis

Švietimo sistemą Maltoje sudaro privačios ir religinės mokyklos, pastarosiose berniukai ir mergaitės mokosi atskirai. Dabar atsirado ir kelios valstybinės mokyklos, nes ėmė trūkti visiems prieinamų mokyklų, juk už mokslą reikia mokėti. Toks poreikis atsirado, į Maltą priplūdus daugybei imigrantų, iš įvairių šalių, vargingiau gyvenančių, kalbančių įvairiomis kalbomis.

„Kai lankėmės vienoje religinėje mergaičių mokykloje, jos mokytoja pasakojo, kad ten, kur mokosi žemesnių socialinių sluoksnių vaikai, daugiau yra maltiečių kalbos pamokų, o ten, kur mokosi aukštesnių socialinių sluoksnių vaikai, atvirkčiai – daugiau anglų kalbos pamokų“, - sakė J.Diatlova, pastebėjusi, kad Maltoje labai didžiuojamasi, jeigu esi baigęs koledžą ar universitetą Didžiojoje Britanijoje. Kadangi tik 1964 m. Malta paskelbė nepriklausomybę (nuo 1800 m. ji buvo Didžiosios Britanijos kolonija), švietimo sistema sukurta panaši kaip britų, eismas vyksta taip pat kaip Britanijoje.

 

Didelė dalis pajamų – iš anglų kalbos mokymo

Kiekvienoje ES šalyje veikia tokios pačios agentūros, kaip ir Lietuvos Švietimo mainų paramos fondas, kurios ir organizuoja tokias mainų programas, leidžiančias tobulinti įvairias kompetencijas. ES suteikia dideles galimybes tobulintis, mokytis visą gyvenimą, ir mokytojui iš Lietuvos tai nieko nekainuoja, bet tuo pasinaudoti barjerus neretai sukelia kalbų nemokėjimas. J.Diatlova apgailestavo, kad Švietimo ministerijai mažinant užsienio kalboms skiriamų valandų skaičių mokyklose, lietuviai dar ilgai negalės tų kalbos barjerų drąsiai peržengti. Kai kuriose Europos šalyse už tokias tobulinimosi keliones tenka kažkiek susimokėti.

Pasak J.Diatlovos, Malta daug pajamų gauna iš turizmo, o antroje vietoje – iš anglų kalbos mokymo. Ši sritis čia nepaprastai gerai išvystyta. Pragyvenimas Maltoje yra gerokai pigesnis negu Britanijoje, visada garantuotas geras oras, jūra, o visi mokslai organizuoti taip, kad iš ryto visi mokosi, o po pietų ekskursijos.

 

Lietuva švietimo srityje taip pat turi kuo pasigirti

Kasdien iki pietų nedidelė tarptautinė grupelė mokytojų su kursų vadovu britu dvi savaites Maltoje dalinosi patirtimi ir bendravo angliškai. Visi pasakojo, kas ką daro. „O kaipgi sužinosi apie visus, juk į kiekvieną šalį nenuvažiuosi“, - juokiasi J.Diatlova. Pasak švenčionėliškės mokytojos, buvo įdomu palyginti, ir įvairių šalių pedagogų darbo specifiką, darbo su mokiniais metodus. Smagu, kad Lietuva šioje srityje taip pat turi kuo pasididžiuoti: užsiėmimų metu J.Diatlova dažnai išgirsdavo pagyrimus ir pritarimus, jos pristatomiems mokymo metodams. Rugsėjį dar numatytas susirašinėjimas su kursų vadovu, kur visi pasidalins, ką ir kaip iš gautų žinių pritaikė savo darbe.

 

Dalinosi gerąja patirtimi

Dvi savaitės Maltoje buvo labai naudingos ir pedagogine prasme, ir dėl anglų kalbos, nes kursų vadovas buvo britas, kuriam ši kalba yra gimtoji. Kursų dalyvis mokytojas iš Katalonijos (Ispanija) papasakojo, kaip jam pavyko angliškai prakalbinti vieną mokinį, kuris niekaip negalėjo peržengti šio barjero: pamokos metu filmuojant anglų kalba filmuką, kai jau visi prabilo angliškai, o minėtasis vaikinukas – vis dar ne, mokytojas jam sugalvojo lifto vaidmenį, kur tebuvo tik dvi frazės: „Durys atsidaro“ ir „Durys užsidaro“. Nuo tada mokinys ir prabilo angliškai... Taigi labai svarbu surasti individualų priėjimą prie kiekvieno.

Anglų kalbos mokymuisi gali puikiai pasitarnauti ir muzika. Mokantis naują žodį, belieka pasirinkti dainą iš tos savaitės ar mėnesio topų, kur tas žodis ir skamba. Čia visai nesvarbu, ar daina mokiniams patinka, ar ne, bet ji nuolat skambės radijuje, ir vaikai nori nenori išmoks. Mokymų lektorius pasiūlė ir daugiau įdomių idėjų, kaip panaudoti ne tik muziką, bet ir animaciją ar filmus ir t.t.

Labai visiems patiko švenčionėliškės mokytojos metodai, kai vaikai taiso vienas kito rašinius ir kitokius rašto darbus, o motyvuoja siekti geresnio rezultato tų klaidų ištaisymas.

 

Įvairiose šalyse apie mokytojus kalbama vienodai

Dalyvaujant mokymuose J.Diatlovą šokiravo tai, kad visose šalyse (Lietuvoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Latvijoje – iš jų buvo mokymų dalyviai) vyrauja visuomenės nuomonė, kad mokytojai visur yra tinginiai, turi laisvus savaitgalius, ilgiausias atostogas vasarą ir gauna geriausius atlyginimus. Tiesa, ispanai iki krizės galėjo pasigirti kasmet apie 10 proc. didėjančiais atlyginimais, kurie dabar per krizę nors ir sumažinti, bet yra pakankamai neblogi – apie 2,5 tūkst. eurų per mėnesį. Na, o, pavyzdžiui, Maltoje teko susipažinti su mokytoja, kuri per savo vasaros atostogas dar dirba gatvės prekyvietėje, kad užsidirbtų papildomų pinigų, nes jos atlyginimas gana mažas.

 

Apgyvendino buvę pedagogai

J.Diatlova pasidžiaugė, kad jai pasisekė ir dėl apsigyvenimo, nes pateko į tokią šeimą, kurioje kalbama puikia taisyklinga anglų kalba. Abu šeimininkai, dabar jau pensininkai, baigę koledžus Britanijoje ir dirbo mokytojais. Jie priima apsigyventi studentus iš viso pasaulio, kažkiek iš to užsidirba, bet jiems svarbiausia ne papildomi pinigai, o pabendravimas su įvairių šalių žmonėmis, o tai – tarsi jų pačių išvykimas į svečią šalį.

 

Naujais mokslo metais – naujas projektas

Švenčionėlių Mindaugo gimnazija ateinančiais mokslo metais vykdys naują „Comenius“ projektą, kuris vadinasi „Youth without Borders – Teenage Migration in Europe“, lietuviškai tai būtų „Jaunimas be sienų – paauglių migravimas Europoje“. Iš viso Lietuvoje daugiašalių partnerysčių projektų finansavimą gavo 74 mokymo įstaigas, o iš mūsų rajono dar Pabradės Žeimenos gimnazija su projektu „Talentų beieškant“.

Sukurta medžiaga atspindi dotacijos gavėjo, bet ne Švietimo mainų paramos fondo, Europos Komisijos ar jos institucijos požiūrį. Europos Komisija neatsako už medžiagos turinį bei už galimą informacijos panaudojimą.

Irena POŽĖLIENĖ