Mes turime 382 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1561
mod_vvisit_counterŠią savaitę:21233
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:125870
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:107500

Liepos danguje – planetų rikiuotė, sugrįžęs Sietynas ir meteorų žybsniai

2022 m. liepos 16 d.

Giedrų liepos naktų danguje išsiskirs Didysis Vasaros Trikampis, kurį sudaro ryškiausios trijų žvaigždynų žvaigždės: žemiausiai pietryčiuose spindės Altayras, kairiau ir gerokai aukščiau – Denebas, nuo jo į dešinę ir šiek tiek aukščiau – ryškioji Vega. Vakaruose šiuo metu spindi Jaučiaganio žvaigždynas su ryškiuoju Arktūru.

Kiek vėliau šiaurės vakaruose išryškėja žemyn svyrantys Didieji Grįžulo Ratai bei šiaurės rytuose aukštyn kopianti Kasiopėja su po ja švytinčiuoju didžiuoju Pegaso kvadratu ir Andromedos žvaigždžių eile. Žemai, tarp pietų ir pietvakarių podangio, glaudžiasi grėsmingasis Skorpionas su savo  rausvąja Antario žvaigžde.

 

Mėnulis aplankys visas ryškiausias planetas

Ryškiųjų planetų ketvertukas – Saturnas, Jupiteris, Marsas ir Venera – liepos paryčiais išsiskleidęs rikiuosis tarp šiaurės rytų-pietų podangio išlinkusioje ekliptikos juostoje. Pirmasis liepos naktimis prieš vidurnaktį sušvis Saturnas pietryčiuose tekančiame Ožiaragyje. Po vidurnakčio rytuose Žuvų ir Banginio žvaigždynų sandūroje patekės ryškusis Jupiteris. Apie 1 val. Avino žvaigždyne įkandin Jupiteriui pasirodys rausvasis Marsas, o paryčiais, apie 3:20 val., šiaurės rytuose trumpam sužibs ir šviesioji dangaus karalienė – Aušrinė.

Liepos 15 d. dylanti Mėnulio pilnatis po vidurnakčio tekės beveik tiesiai po Saturnu. Liepos 19 d. beveik iki pusės sudilęs Mėnulis atsidurs kiek žemiau Jupiterio. Liepos 21-22 d., jau tapęs delčiagaliu, Mėnulis prasilenks su Marsu: liepos 21 – švytės jam iš dešinės, o liepos 22 d. – jau iš kairės pusės. Liepos 26 d. 3.30 val. plonas delčiagalio pjautuvas spindės kiek aukščiau, šiaurės rytuose Dvynių žvaigždyne patekėjusios Rytinės-Veneros. Liepos 27 d. tuo pačiu laiku Mėnulis baigs dilti šiek tiek į kairę nuo Aušrinės.

 

Sugrįš Sietynas

Nuo liepos vidurio prieš auštant vėl bus galima įžiūrėti įžymųjį Tauro žvaigždžių spiečių – Sietyną. Balandžio pabaigoje jis pasislėpė Saulės spinduliuose ir beveik 80 dienų buvo nematomas. Liaudiškame kalendoriuje Sietyno vakarinis pradingimas Saulės spinduliuose buvo siejamas su balandžio 23-ąja (Jurginių diena), o pirmas rytinis pasirodymas – su liepos 10 d., vadinama Septynių brolių miegančiųjų diena. Tuomet plika akimi dažniausiai įžiūrimos 7 Sietyno žvaigždės tarsi atsibunda po miego ir vėl pasirodo. Tuomet pagal jų matomumą buvo sprendžiama apie antros vasaros pusės lietingumą.

Nuo šiol kasnakt vis aukščiau iškylantis Sietynas artins mūsų trumpos vasaros baigtį. Kuo aukščiau kops Sietynas – tuo mažiau liks vasaros.

 

Pagausės krentančių žvaigždžių

Kasdien tamsėjant liepos dangui, vis dažniau galima bus pasigrožėti „krentančių žvaigždžių“ žybsniais. Liepos 14 d. atgis vienas garsiausių meteorų srautų – Perseidai. Nors Perseidai daugiausia meteorų paskleis tik rugpjūčio 13 d., tačiau ilgėjančiomis liepos naktims krentančių žvaigždžių skaičių dar gausins ir kiti meteorų srautai: Vandenio žvaigždyne - Delta Akvaridai (aktyvūs liepos 18 – rugpjūčio 21 d.) ir Ožiaragio žvaigždyne - Alfa Kaprikornidai (reikšis liepos 7 – rugpjūčio 15 d.).

Delta Akvaridai daugiausia meteorų paskleis naktį iš 29-os į 30 d. Tuomet esant geram orui galima tikėtis pamatyti sužimbant iki 20 meteorų per valandą. Alfa Kaprikornidų maksimumo laukiama naktį iš liepos 30 į 31 d., tikimasi iki 4 meteorų per val.)

Tad stebėti meteorus geriausia bus liepos 29-31 d., kuo vėliau po vidurnakčio, kuomet Vandenio ir Ožiaragio žvaigždynai pakils aukščiau virš pietų horizonto, o jaunas Mėnulis dovanos bemėnesienes naktis.

Jonas VAIŠKŪNAS