Mėlynasis alksninukas.

Mums alksniai rūpi mažai – naudos iš jų nedaug. Bet šįmet atkreipėm dėmesį ir į juos: masiškai džiūsta jų lapai. Tiesa, ne šiaip džiūsta, o liko nugraužti. Kas tie kenkėjai?

Labai gausiai išplito ir pasidaugino dviejų rūšių vabalai iš lapgraužių šeimos. Tai žaliasis alksninukas ir mėlynasis alksninukas. Jų spalvą nusako patys pavadinimai. Balandžio gale ir gegužės pradžioje jie išlenda iš žiemojimo vietų žemėje ir puola maitintis dar labai jaunais alksnių lapeliais. Po to poruojasi. Patelių kūneliuose susiformuoja tiek daug kiaušinėlių, kad jos vaikšto su išsipūtusiais vos ne sprogstančiais pilvais. Sudeda gausybę geltonų kiaušinėlių apatinėje lapų pusėje, todėl jie lieka mums nematomi. Po keletos dienų iš kiaušinėlių ima ropštis kirmėlaitės – alksninukų vikšreliai. Jos greit tampa juodomis. Praeina 3 vystymosi stadijas. Per tą laiką kirmėlaitės maitinasi alksnių lapų minkštimu, o gysleles palieka. Po masinio vikšrelių antplūdžio lapai atrodo lyg rudi tinkleliai (ką ir matome dabar). Prisiėdę vikšreliai savo antruoju galu prisiklijuoja prie lapų arba krenta į žoles ir slepiasi: visais atvejais jos pereina į lėliukių stadiją. Liepos mėn. iš jų išlenda suaugę vabalai alksninukai. Vystymosi ciklas nuo kiaušinėlių iki naujų vabalų trunka apie 5 savaites (priklauso nuo šilumos kiekio). Naujoji suaugusių vabalų karta dar apie 10 dienų maitinasi alksnių lapais, bet anksti, rugpjūtį, lenda po kritusių lapų ir žemės sluoksniu žiemoti.

Šios dvi alksninukų rūšys tarpusavy labai panašios ne tik savo kūno forma ir dydžiu (6-7 mm), bet ir gyvenimo ciklu (biologija). Kurie alksninukai (mėlynieji ar žalieji) šįmet užpuolė alksnius, tiksliau nustatyti galima specialiai patyrinėjus. Bet mums tai neturi reikšmės. Alksniai, ypač juodalksniai, lyg kokie nelabojo medžiai, net bebrų yra neliečiami. Rudenį jų lapai nepagelsta, o pajuoduoja ir krenta į ežerų vandenis. Azotą kaupia ne tik alksnių lapai, bet ir šaknys savo gumbeliuose, panašiai kaip ankštiniai augalai. Taip ežerų vanduo patręšiamas azotu, o tas labai patinka pakrančių nendrynams...

Įdomu, kad Britanijos salose alksninukų vabalai tokie reti, kad buvo, o gal ir liko, įrašyti į JK raudonąją knygą! Kodėl šįmet pas mus jie išplito taip gausiai? Gal žino miškų entomologai, nors vargu, ar kas šiuos neutralius vabalėlius tyrinėja. Jau kitais metais alksninukų skaičiai galbūt sunormalės iki įprastinių, ir mes jų vėl nebepastebėsim. Tačiau šiųmetinis jų masinis išplitimas turėtų kelti nerimą dėl vis dažnėjančių nelauktų įvykių gamtoje. Dabar buvo užpulti „tik“ alksniai, o kas, jei būtų užpulti ir nugraužti vaismedžių lapai? Klimatas keičiasi labai sparčiais tempais, ir pokyčiai privers tuo patikėti net tuos, kurie šaiposi iš mus užgriuvusių lietingų ir šaltų pavasarių. Dar neužmiršom, kaip prieš keletą metų iš pietinės Europos užplūdo mažytės kandys ir eilę metų ėdė ir džiovino kaštonų lapus. Dabar tie neprašyti drugeliai tapo įprastais mūsų gyventojais. Vabalų alksninukų masinį išplitimą irgi galima stebėti su nerimu: o jei tas reiškinys ims kartotis dažnai?

Bronius ŠABLEVIČIUS