Šešiasdešimt metų žmogui – daug ar mažai? Gal viskas priklauso nuo to, kaip žmogus žiūri į gyvenimą, į gyvenimo iššūkius. Liepos 27 dieną Švenčionių PGT Švenčionėlių komandos nariai su gražia 60 metų sukaktimi pasveikino ugniagesį gelbėtoją Algimantą Žižį. Pasveikinti Algimanto atėjo net jau į užtarnautą pensiją išėję buvę kolegos. Po trumpos sveikinimo ir gėlių, kurias įteikė Dainius Žilėnas, įteikimo ceremonijos pakalbinau jubiliatą.

- Algimantai, kaip tau atrodo, 60 metų – daug ar mažai?

- Šiandien man atrodo, kad daug... O kaip bus, kai nurims sveikinimų šurmulys, gal ir nesijaus to...

- Pats esi švenčionėliškis? Prieš kiek metų atėjai dirbti į gaisrinę?

- Taip, čia gimiau, augau ir gyvenu. Tai mano miestas. Anksčiau dirbau plytinėje, vėliau – melioracijoje, o prieš 29 metus – 1993 m. – atėjau dirbti į Priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą (PGT). Atėjau dirbti vairuotoju, o dabar mes visi – ugniagesiai gelbėtojai.

- Ar prisimeni pirmą gaisrą, kurio teko važiuoti gesinti?

- Prisimenu. Degė buvusiose TSO dirbtuvėse traktorius. Toks buvo mano pirmas krikštas. Bet giliausius randus atmintyje palieka tie gaisrai, kuriuose nukenčia ar žūna žmonės. Nuvažiuoji, dega namas, o tu jau nieko negali padaryti. Liūdniausia, kad kartais net nedideliame gaisre žūna žmonės. Tokių akimirkų ilgai negali pamiršti. Gesinant gaisrus, visada nemažai pavojų yra ugniagesiui gelbėtojui. Būna atvejų, kad žmonės nepasako, ar yra patalpoje dujų balionas. Ypač sunkiausia, kai į gaisrą nuvažiuojime pirmi. Pats viską turi įvertinti. Dabar mes ne tik gaisrus gesiname, bet ir gelbėjimo darbus atliekame. Tenka ir į eismo įvykius važiuoti. Ten irgi visko būna. Ir čia būna liūdniausia, kai nuvažiavęs jau negali niekuo padėti.

- Ar daug pasikeitė technika, aprūpinimas per tuos 29 metus?

- Pasikeitė, žinoma. Buvo rusiški GAZ-66, ZIL-130, paskui dar ir ZIL-131 gavome. Dabar turime modernią vakarietišką techniką. Tiesa, kartais ir su aukšto pravažumo technika iki gaisro privažiuoti būna sunku.

- Algimantai, ar nesigaili, kad prieš 29 metus pasirinkai ugniagesio gelbėtojo darbą?

- Tikrai nesigailiu, - atsisveikindamas sako ugniagesys gelbėtojas Algimantas Žižys ir nuskuba pas laukiančius kolegas, o aš atsisveikindamas palinkiu jam svarbiausio – sveikatos, kurios reikia ir darbe, ir gyvenime. O šešiasdešimt metų – dar ne tiek ir daug. Tą galiu patvirtinti iš savo asmeninės patirties.

Algis JAKŠTAS