Švenčionėlių bistro, įsikūrusio pačiame miesto centre, savininkė Eglė Sikorskytė: „Visada čia esate laukiami.“

Visada džiaugiuosi matydamas, kai merdėjantis pastatas ima ir atgyja, tarsi nubustų iš letargo miego. Apsidžiaugiau ir pamatęs, kad vėl atgyja nedidelis pastatėlis, švenčionėliškių vadinamas „Mėta“, esantis šalia Švenčionėlių pašto. Pagaliau atėjo diena, kai šalia sutvarkyto pastato atsirado ir skelbimų lenta su dienos meniu, kuris yra įdomus ir, manau, tinkantis gurmanams. Pastebėjau ir dar vieną tendenciją – meniu nuolat keičiasi. Kad išsiaiškinčiau visus niuansus, nutariau pasikalbėti su bistro šeimininke Egle Sikorskyte.

- Egle, prisipažinsiu, buvau maloniai nustebintas jūsų atidaryta dar viena maitinimo įstaiga Švenčionėliuose. Šis pastatas turėjo ne vieną pavadinimą, o jį pavadinote jūs?

- Labai paprastai – Švenčionėlių bistro. Norėjosi paprasto pavadinimo, tai manau, pavyko. Toks paprastas pavadinimas lengvai įsimenamas ir aiškus. Kažkaip savaime susidėliojo žodžiai. Gali kilti klausimas, kodėl bistro? Žodis „bistro“ kilęs iš prancūzų kalbos ir reiškia mažą restoraną, kuriame dirba savininkai, šeima ir yra besikeičiantis sezoninis meniu. Tikrai ne tai, kad viskas „bistriai“, t.y. greitai.

- Egle, kiek žinau, pati esi vilnietė, o kaip atsidūrėte Švenčionėliuose?

- Turėjau svajonę gyventi kaimelyje ar nedideliam miestuke. Tą svajonę aš apie 20 metų brandinau, bet niekada nebuvau tiksliai sau įsivardijusi, kurioj Lietuvos vietoj norėčiau gyventi, nes man visa Lietuva graži. Į Švenčionėlius atsikrausčiau karantino pradžioje. Tuo metu dirbau renginių maitinimo srityje, gaminome vieno kąsnio užkandžius, bet prasidėjo karantinas, vasaros renginius atšaukė, tad turėjau daugiau laiko. Lankydamasi pas tėvus, pravažiuodavau ir per Švenčionėlius. Ėmiau domėtis nekilnojamojo turto kainomis. Radau sau tinkamą butą, kuris man labai patinka. Vos įėjusi supratau, kad mano. Ir taip mano svajonė gyventi nedideliame miestuke išsipildė... – sako Švenčionėlių bistro šeimininkė Eglė Sikorskytė.

- O tai, ką dabar darai, susiję su tavo profesija?

- Taip. Maitinimo įstaigose įvairiose pareigose dirbau apie porą dešimtmečių, tad patirties turiu. Man nėra nauja dirbti maitinimo įstaigoje, bet tai, ką dabar darau, užkrauna didesnę atsakomybės naštą, ir ne tik už patiekiamą maistą klientams, bet ir už darbuotojus. Dabar be manęs dirba du žmonės, bet planuose yra priimti dar.

- Egle, o kaip tavo akiratyje atsirado šis pastatėlis?

- Kažkaip netyčia viskas susidėliojo. Pradžiai tą galvojau daryti savo erdviame bute, bet tai reikalavo didžiulių investicijų. Tuomet ir apie bistro dar negalvojau, bet reikėjo galvoti apie darbą. Radau eidama ant šio pastato skelbimą, kad parduodamas. Pasižiūrėjau ir susiviliojau. Juolab čia prieš tai buvusi kebabinė turėjo higienos pasus, leidimus. Beje, kažkada važiuodama pas tėvus vis pažiūrėdavau į šitą namuką, jis man gražus atrodė... Taip ir susiklostė, - šyptelėjusi sako mano pašnekovė Eglė.

- Egle, o kaip sudarote dienos meniu?

- Meniu sudarydama atsižvelgiu net ir į prognozuojamą orą. Patikėkit, tai yra svarbus faktorius, nes kai kepina saulė, žmonės renkasi vienus patiekalus, kai lyja lietus – kitus. Kadangi mes neseniai atsidarėm, tai ir su tiekimu mūsų rajone nėra lengva, nes tiekėjų čia ne tiek it daug važiuoja. Dar ir įrangos trūkumas. Sugalvoju tai, kas išeina, tą ir gaminu. Meniu turi turėti ir sezoniškumo atspindžių.

- Pradžia yra. Dabar dirbate trise. O kokie planai ateičiai?

- Kol kas viskas gerai. Esu patenkinta. Nebuvo pas mus iškilmingo atidarymo. Tiesiog atėjo pažįstami, draugai. Prisipažinsiu, buvo startinis jaudulys, o dabar iš žmonių girdžiu, kad kažkas rekomendavo. Savotiška reklama vyksta iš lūpų į lūpas. Turime ir Facebook‘o puslapį Švenčionėlių Bistro, kur kiekvieną rytą prieš 11 val. įkeliu dienos meniu. Galima tą sužinoti ir užsisakyti paskambinus telefonu 8 677 56501. Buvau nustebinta, kad nemažai užsieniečių apsilanko. Gal, kad vasaros metas. Darbo laiką kol kas derinu prie pietų meto. Ateityje planuoju ir darbuotojų dar priimti, ir darbo laiką ilginti, - sako Švenčionėlių bistro šeimininkė Eglė Sikorskytė.

- Turite ir įdomių kavų gurmanams...

- Ir čia norėjosi kažko įdomaus. Įdomi vietnamietiška kava ir tos kavos pateikimas atitinka vietnamietiškas tradicijas.

- Egle, kiek supratau iš mūsų pokalbio, esi optimistė, ir su optimizmu žvelgi į priekį...

- Jei į tai, ką suplanuoji daryti, žiūrėsi pesimistiškai, tai ir pradėti neverta. Ir iš prigimties esu optimistė, o tuos, kas dar nebuvo užsukę į Švenčionėlių bistro, kviečiu paskanauti mūsų patiekalų. Visada esate laukiami, - baigdama mūsų pokalbį sako Švenčionėlių bistro savininkė Eglė Sikorskytė, kurios svajonė gyventi nedideliame mieste išsipildė Švenčionėliuose.

Algis JAKŠTAS