Mes turime 422 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:4192
mod_vvisit_counterŠią savaitę:20393
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:96423
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Senosios krikštynų tradicijos – kaip sukurti unikalią šventę?

2022 m. rugpjūčio 6 d.

 

Vaikelio gimimas – vienas svarbiausių įvykių gyvenime, kurį norisi prasmingai paminėti. Etnologė, apeigų folkloro grupės „Kūlgrinda“ vadovė Inija Trinkūnienė įsitikinusi, kad senosios lietuvių tradicijos – tai paprasta priemonė krikštynų šventę padaryti ne tik prasmingesnę, jaukesnę, bet ir išskirtinę, o netikėti senoviniai sprendimai tikrai nustebins šventės svečius.

 

Krikštynos dar prieš krikščionybę

Vaikelio gimimas buvo svarbus įvykis lietuvio šeimos gyvenime dar gerokai iki krikščionybės, todėl jo sutikimą lydėdavo daugybė tradicijų ir apeiginių veiksmų, vadinamų vardynomis arba palaiminimu. Buvo tikima, kad vardas turi ypatingų galių žmogui, todėl suteikiamas jis buvo glaudžiame bendruomenės rate su apeigomis, linksmybėmis ir puotaujant.

„Senieji ritualai net ir įvedus krikščionybę buvo puoselėjami namuose, giminės rate, ir tokiu būdu pasiekė mūsų laikus. Pasinaudodami protėvių išmintimi, šiandien taip pat galime įprasminti vaikelio atėjimą. Pavyzdžiui, senovinių krikštynų arba vardynų metu kūdikiui dovanojama tautinė juosta, kuri gali keliauti iš kartos į kartą kaip šeimos relikvija. Kita svarbi tradicija – medžio sodinimas, berniukams sodinami ąžuolai, o mergaitėms – liepos. Vaikas auga kartu su savo medžiu“, – pasakoja I. Trinkūnienė.

Krikštynos pagal senuosius papročius atliekamos prie šeimos židinio ugnies, kuri suburia šeimą. Seniau apeiga buvo atliekama praėjus 40 dienų po vaikelio gimimo, todėl ir giminė vaiką pamatydavo pirmą kartą – jį pirmą kartą maudydavo, linkėdami gražaus gyvenimo, ištardavo vaiko vardą, kilnodavo ir supdavo, kad augtų didelis, turtingas ir laimingas. Šiandien senąsias apeigas norintiems atlieka senovės baltų tikėjimo bendrija „Romuva“.

 

Papročių mokys stovykloje

Giliau susipažinti su baltų ir kaimyninių tautų vaikelio sutikimo tradicijomis bus galima Švenčionių rajone, Dvarciškių kaime, rugpjūčio 10-16 dienomis organizuojamoje stovykloje „Krikštynos vakar ir šiandien“, į kurią atvykti gali visi norintys. Stovyklos dalyviai mokysis krikštynų šventės dainų, tradicijų, susipažins su senovės lietuvių amatais ir gyvenimo būdu, pajaus senojo kaimo bendruomeniškumo dvasią.

„Etnokultūrines stovyklas, kur mokome įvairių tradicijų, supažindiname su senovės baltų pasaulėžiūra, rengiame jau nuo 1988 metų. Džiaugiamės, kad stovykloje šiandieninis žmogus gali patirti tą bendrystės jausmą ne tik su žmonėmis, kurie sėdi šalia, bet ir su protėviais, kurie mums paliko išminties ir papročių aruodus, o juos mes galime pritaikyti šiandieniniame gyvenime, taip jį darydami prasmingesnį, įdomesnį ir vertingesnį“, – mano I. Trinkūnienė.

Stovyklos dalyviai galės pamatyti latvių palaiminimo apeigas – jas pademonstruos Latvijos folkloro draugijos pirmininkas Andris Kapusts ir Aida Rancane, folkloro grupės „Grodi“ vadovai. Etnologas iš Lenkijos Mikolajus Jarmakovskis papasakos apie kaimyninės šalies tradicijas, o lenkų folkloro grupė „Wilcze Kłaki“ užkurs smagią vakaronę. Lietuvių tradicijas pristatys vienas žymiausių senosios muzikos, apeigų tęsėjų ir kūrėjų – muzikantas, grupės „Skylė“ narys, vienas grupės „Atalyja“ lyderių, lietuvių liaudies dainų ir senosios lietuvių kultūros puoselėtojas, dainų autorius, „Romuvos“ vaidila Gediminas Žilys.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros tarybahttps://www.ltkt.lt/

Telefonas pasiteirauti: 8 676 74057

Nuotraukos Jono Trinkūno ir Vytauto Daraškevičiaus

Asta VALIUKEVIČIENĖ