Šeštadienį, rugpjūčio 13-ąją, apie vidurdienį Švenčionėlių centre žmonės turėjo progą stebėti įmantriai stimpank (steampunk) stiliumi apsirėdžiusių damų ir ponų pasivaikščiojimą, eiseną. Matyt, ne vienam kilo klausimas, iš kur čia jie suvažiavo? O atsakymas būtų paprastas – tai stimpank klubo „Robotukai“ nariai susirinko į visos Lietuvos trečiąjį sąskrydį, o susipažinimas su Švenčionėliais buvo vienas iš sąskrydžio ar stovyklos (kaip pavadinsi, taip nepagadinsi) punktu. Nors apie stimpanką ir „Robotukus“ jau rašiau ne kartą, bet visada įdomu pasmalsauti, kokie pokyčiai, kas naujo. Į šiuos savo klausimus atsakymus gavau iš „Robotukų“ klubo įkūrėjo Arnoldo Kairio (Samogito), su kurio persikėlimu gyventi į Švenčionių rajoną čia ir stimpank idėjų sklaida rado palankią terpę.

- Arnoldai, kiek metų tavo įkurtas „Robotukų“ klubas gyvuoja?

- Pavasarį buvo treji, vadinasi, įžengėm į ketvirtus. Nepaisant tikrai „jauno“ mūsų amžiaus, susirinkome į trečią klubo sąskrydį ar stovyklą ir antrą kartą rinkomės Švenčionių rajone. Pasirinkome kitą vietą. Pirmą kartą stovyklavome prie Žeimenio ežero, dabar – prie Sudotų. Tikrai nuoširdus ačiū poilsiavietės „Poilsis gamtoje“ šeimininkams. Esam labai patenkinti sąlygomis, kurias turėjome. Mums ištaigingų rūmų nereikia, svarbu pajusti gamtos palaimą. Klubo veikloje dalyvauja žmonės iš visos Lietuvos, bet didžiausia narių koncentracija – Vilnius ir apie Vilnių, tad iki Švenčionėlių daugumai buvo arčiausia važiuoti. Mes ir klube šnekėjomės, kad darome arčiau tos vietos, kur gausiausiai turime narių, nors jei žmogus turi noro, atvažiuos iš bet kur, o jei neturi, tai ir iš arti nevažiuos. Svarbu žmogaus norai. Žinoma, ateityje stovyklas rengsime ir kitose vietose, - atsakydamas į mano pirmą klausimą sako Arnoldas.

- O kokia buvo stovyklos programa?

- Programa buvo plati ir įdomi. Pirmiausia buvo savotiškas prisistatymas Švenčionėliuose ir susipažinimas su Švenčionėliais. Nes apie 90 procentų stovyklos narių čia lankėsi pirmą kartą. Daugumai Švenčionėlių pavadinimas kažkodėl asocijuojasi su mažu miesteliu, bet kai pamatė, buvo maloniai nustebinti, nes čia ir puiki geležinkelio stotis, ir kultūros rūmai. Švenčionėlių centre padarėm savotišką eiseną, pasirodėm žmonėms. Buvo klausiančių, kas mes tokie. Žmonės fotografavo, filmavo. Atsitiktinai pataikėm į kavinės „Pieninė“ traukinių stotyje atidarymą. Smagu, kad svečiai pamatė, kad pas mus kažkas naujo atsidaro. Fotografavomės ir kavinėje, ir prie stoties iš abiejų pusių. Įsiamžinome ir prie naujai nutapyto Švenčionėlių simbolio – vėžio, prie kultūros rūmų. Daugumai patiko ir originalus suoliukas bei saulės laikrodis prie kultūros rūmų. Apibendrindamas galiu pasakyti, kad stovyklos nariai apie Švenčionėlius išsivežė gerus įspūdžius. O po to visas veiksmas vyko stovyklavietėje. Mūsų klubo „raganos“ surengė atrakciją: mane simboliškai „suženijo“ su pagrindine „ragana“, nusivedė ant lieptelio su visom ceremonijom, o finale mane ir į vandenį įmetė. Turėjom du koncertus. Grojo ir dainavo mano bičiulis bardas karininkas Eugenijus Šerelis ir grupė „Laimingu būti lengva“. Eugenijus padalino visiems savo dainų kompaktines plokšteles ir poezijos knygą. Išsinuomojome katerį, kuris dvi dienas norinčius plukdė po ežerą, kas norėjo, galėjo paplaukioti baidarėmis. Vaikai turėjo galimybę vandens dviračiais paplaukioti... Svarbus veiksnys buvo bendravimas. Džiaugiuosi, kad klubelis palengva auga, ateina nauji žmonės su naujomis idėjomis. Turiu ir aš vieną idėją, kad kuriame nors miestelyje atsirastų norinčių rengti išskirtinę stimpank šventę, tapti šio stiliaus sostine, - baigdamas mūsų pokalbį sako Arnoldas Kairys (Samogitas).

Algis JAKŠTAS

V.Baukaus nuotr.