Mes turime 249 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:5290
mod_vvisit_counterŠią savaitę:31271
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:130524
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:159579

Koks gyvenimas, tokia ir sveikata

2022 m. rugsėjo 3 d.

Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų strategijoje suformuoti ambicingi tikslai vykdytojams: pasiekti, kad 2025 metais šalies gyventojai būtų sveikesni ir gyventų ilgiau, pagerėtų gyventojų sveikata ir sumažėtų sveikatos netolygumai.

Strategija reikalauja sukurti saugesnę socialinę aplinką, mažinti sveikatos netolygumus ir socialinę atskirtį, sukurti sveikatai palankią fizinę darbo ir gyvenamąją aplinką, formuoti sveiką gyvenseną ir jos kultūrą; užtikrinti kokybišką ir efektyvią sveikatos priežiūrą, orientuotą į gyventojų poreikius.

Ir tai – dar ne viskas. Tarp strategijos uždavinių – sumažinti skurdo lygį ir nedarbą, sumažinti socialinę ekonominę gyventojų diferenciaciją šalies ir bendruomenių lygmeniu, sumažinti alkoholinių gėrimų ir tabako vartojimą, neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą ir prieinamumą, gerinti motinos ir vaiko sveikatą, mažinti oro, vandens ir dirvožemio užterštumą ir kt.

 

Sveikatos strategija rajone žlunga

Strategijos vykdytojai – sveikatos priežiūros įstaigų steigėjai, t. y., savivaldybės. Jos ir turėtų užtikrinti, kad gyventojai būtų sveikesni ir gyventojų ilgiau.

2025-ieji ne taip jau ir toli. O dar arčiau už juos 2023-ieji, kai rajono valdžiai teks stoti prieš rinkėjų „teismą“. Ar bent vieną Strategijos uždavinį bent per colį iš dugno kilstelėjo mūsų rajono valdžiukė – meras, jo jauna (ar tikrai?) komanda, kaip buvo žadėta prieš rinkimus, ir 25 tarybos nariai, iš kurių kritiškai pasisakyti posėdžiuose dažniausiai drįsta tik 1. Ar kalba, ar tylom pasėdi už beveik 1000 eurų atlyginimą už vieną dieną per mėnesį, visi vienodai atsakingi, kad Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų strategija rajone žlunga. Kaip žinia, visuomenės sveikata – ir fizinė, ir emocinė – tiesiogiai priklauso nuo jį supančios aplinkos ir gyvenimo bei poilsio sąlygų. Sprendžiant iš mūsų rajono sveikatos stebėsenos ataskaitos, Švenčionių rajonas yra paliegęs, depresuojantis, besižudantis, besikvaišinantis ir kitaip besižalojantis labiau, negu vidutiniškai šalyje. Ir esant tokiai situacijai, rajono gyventojai taip menkai dalyvauja nemokamose prevencinėse programose, kad net Ligonių kasa išreiškė susirūpinimą ir ėmėsi iniciatyvos informuoti bei paraginti rajono žmones pasitikrinti sveikatą ir taip užkirsti kelią galimai gresiančioms sunkioms ligoms.

 

Ar išgelbės 3-ias patarėjas?

Esant tokioms nykioms aplinkybėms ir grėsmingai artėjant „rinkėjų teismo dienai“, per 7 metus nuvarytai rajono sveikatos priežiūros, profilaktikos ir gydymo sistemai gelbėti mero komandoje atsirado 3-ias mero patarėjas. Gelbėti sveikatos priežiūros sistemą – tai ne pasveikinti kokio nors renginuko dalyvius, perduoti linkėjimus nuo mero ar įteikti padėką. Todėl skirtingai nuo iki šiol sveikatos srityje buvusių įvairaus pobūdžio vadybininkų-administratorių (paprastai „savo rato“ arba šiaip nuolankių žmonių), jis – medikas. 3-iuoju mero patarėju tapo gydytojas Kęstutis Štaras, prieš kelis dešimtmečius dirbęs Švenčionyse, po to vadovavęs Vilniaus Centro poliklinikai.

Mero patarėjo pareigos, greičiausiai, – tik laikina „stotelė“. Šaltinių teigimu, gydytojas K.Štaras numatytas rudenį kuriamo rajono savivaldybės sveikatos centro vadovu. Sveikatos centras, kuris, pagal Sveikatos apsaugos ministerijos gaires turėtų būti sukurtas jau šį rudenį, sujungus ligoninę ir poliklinikas, – grįžimas prie seno. Poliklinika ir ligoninė buvo viena įstaiga, kol neįsisuko reformų nešėjai, kurie, griaudami seną tvarką, iš vienos gydymo įstaigos padarė dvi atskiras. Dabar štai grįžta prie seno, tik su naujais pavadinimais.

Kuriamo sveikatos centro vadovo pareigoms formaliai turėtų būti skelbiamas konkursas, bet mūsų rajone konkursai specifiniai: pirma parenkamas kandidatas, o tik paskui skelbiamas „konkursas“. Praktiškai visų biudžetinių įstaigų vadovai laikinai ėjo pareigas po kelerius metus, o konkursų savivaldybė neskelbė, nors taip buvo pažeidžiami įstatymai. Po to, kai buvo panaikinta savivaldybių veiklą kuravusi ministerija, niekam šalyje nerūpi, kas vyksta juokais kunigaikštystėmis vadinamose savivaldybėse...

 

Rodikliai

Nekalbėsime šįkart apie pacientų liūdnas patirtis susirgus, o tik apie rezultatus, kuriuos pagal įstatymą privalomai teikia visuomenės sveikatos biurai, finansuojami savivaldybių ir Sveikatos apsaugos ministerijos. Ataskaitas tvirtina (bet išvadų nedaro!) rajono savivaldybės taryba, metai iš metų nepadariusi nieko, kad tie rodikliai pagerėtų, o ataskaita nebūtų „dėl paukščiuko“.

13 rodiklių rajone formaliai yra geresni negu Lietuvos vidurkis. Bet jeigu įsigilintų, kyla abejonių, ar tikrai taip yra. Pavyzdžiui, mažesnis socialinės pašalpos gavėjų skaičius, negu šalies vidurkis, Iš anksčiau skelbtų duomenų žinome, kodėl jis toks mažas – nes savivaldybė daugiau lėšų sutaupė (64 proc.), negu išmokėjo pašalpų gavėjams ir pateko tarp 10 šykščiausių savo žmonėms savivaldybių. Skurstančių žmonių rajone tikrai nesumažėjo, tiesiog socialines pašalpas savivaldybėms leista skirti savo nuožiūra. Arba imkime kitą neva gerą rodiklį – apsilankymų pas gydytojus skaičius. Ar tai nebyloja skaudžios realybės – kad žmonės negali pasiekti gydytojų? Pasikartosiu – net Ligonių kasa reiškia susirūpinimą, kad žmonės nesitikrina profilaktiškai, o formaliai žmonių nesilankymas pas gydytojus pateikiamas kaip teigiamas rodiklis. Iš kaimo vietovių žmonės paprasčiausiai neturi kuo atvažiuoti arba sugrįžti po vizito pas gydytoją. Pas gydytojus konsultantus net segančiam vaikui siūlomas vizitas... po 2 savaičių. Vis daugiau pabradiškių lankosi pas gydytojus Vilniuje. Dėl vadovybės veiksmų, sukėlusių konfliktus Pabradės poliklinikoje, išėjus iš darbo dviem šeimos gydytojams, vis daugiau gyventojų seka paskui juos į Vilnių. Štai kodėl gyventojai mažai lankosi pas gydytojus. Nuo to ataskaitos rodikliai gerėja, bet ne žmonių sveikata...

 

Sveikatos rodiklių duomenis viešai skelbia Higienos institutas. Ataskaitos skelbiamos 2 metų senumo (tokia tvarka), šiuo atveju – 2020 metų rodikliai. Paanalizuokite – nustebsite! Ankstesnių metų tendencijos rodo, kad rodikliai eina tik prastyn.

 

13 rodiklių reikšmių rajone yra geresnės už Lietuvos vidurkį

1) Mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokyklose, skaičius;

2) Socialinės pašalpos gavėjų skaičius;

3) Sergamumas tuberkulioze;

4) Sergamumas tuberkulioze (+ recidyvai);

5) Pėsčiųjų mirtingumas nuo transporto įvykių;

6) Pėsčiųjų standartizuotas mirtingumas nuo transporto įvykių;

7) Į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekis;

8) Apsilankymų pas gydytojus skaičius;

9) Sergamumas vaistams atsparia tuberkulioze (TB registro duomenys);

10) Sergamumas vaistams atsparia tuberkulioze;

11) Kūdikių mirtingumas;

12) 2 metų vaikų tymų, epideminio parotito, raudonukės skiepijimo apimtys;

13) Sergamumas II tipo cukriniu diabetu.

 

 

27 rodiklių reikšmės yra prastesnės nei Lietuvos vidurkis:

1. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė;

2. Savižudybių skaičius;

3. SMR nuo tyčinio savęs žalojimo;

4. Gyventojų skaičiaus pokytis (mažėjimas);

5. Mirtingumas nuo išorinių priežasčių;

6. SMR nuo išorinių priežasčių;

7. Asmenų, žuvusių ar sunkiai sužalotų darbe, skaičius;

8. Naujai susirgusių žarnyno infekcinėmis ligomis asmenų skaičius (ULAC duom.);

9. Mirtingumas transporto įvykiuose;

10. SMR transporto įvykiuose;

11. Traumų dėl transporto įvykių;

12. Mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių;

13. SMR nuo narkotikų sąlygotų priežasčių;

14. Kūdikių, žindytų išimtinai krūtimi iki 6 mėn. amžiaus, dalis;

15. IH dėl cukrinio diabeto sk. 18+ m.;

16. Sergamumas ŽIV ir LPL (ULAC duomenys);

17. Vaikų (7-17 m.), neturinčių ėduonies pažeistų, plombuotų ir išrautų dantų, dalis;

18. Paauglių (15–17 m.) gimdymų skaičius;

19. Mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų;

20. Mirtingumas nuo piktybinių navikų;

21. SMR nuo piktybinių navikų;

22. Mirtingumas nuo cerebrovaskulinių (smegenų kraujotakos) ligų;

23. SMR nuo cerebrovaskulinių ligų;

24. Tikslinės populiacijos dalis, 2 metų laikotarpiu dalyvavusi krūties vėžio programoje;

25. Tikslinės populiacijos dalis, 3 metų laikotarpiu dalyvavusi gimdos kaklelio programoje;

26. Tikslinės populiacijos dalis, 2 metų laikotarpiu dalyvavusi storosios žarnos vėžio prevencijos programoje;

27. Tikslinės populiacijos dalis, dalyvavusi ŠKL programoje

 

P.S. SMR – standartizuotas mirtingumo rodiklis (duomenys pateikiami 100 000 gyventojų, kad būtų pašalinti duomenis iškreipiantys veiksniai, sąlygojai populiacijos ar amžiaus skirtumų).

Irena PAULIUKEVIČIENĖ