Kur tas šventas Mataušas?
2022 m. rugsėjo 17 d. |
Nesakyk, mes tikrai nepamiršome perspėjimo: nuo švento Mataušo žemelė ataušo! O su žemele, žinoma, ir vandenys, net lauko akmenys, ir tie nekviečia prisiglausti ir rankų pasišilti. Ateina vėsos metas…
Mūsų protėviai viską žinojo: kada sėti, kada augančius javus sužiūrėti, kada kulti. Gamta, ne kalendorius jiems laiką skaičiavo, o ką su tuo laiku daryti, jie išmanė patys.
Dabar nepasakysi – tada jie džiaugdavosi trumpėjančiomis dienomis ar ne. Ko gero, nelabai, nes saulelė taip šiltai pamyluodavo, vasara taip gražiai žydėdavo. O trumpos dienos – jau rudenin vedančios. Jei rudenin, vadinasi – tamson, vėson... Kas tau norės tamsos ir vėsos!
Didysis lūžis įvykdavo per rudens lygiadienį. Tada ir šventas Mataušas, kuris pas mus atkeliavo gal vėliau, bet ir jis daug ką skelbia ir praneša. O labiausiai jis sako, kad žemelė ataušo, vadinasi – basomis jau nevaikščiosime, ežere nesimaudysime, ant žemelės nesėdėsime.
Tai kada, sakei, tas šventas Mataušas? Arba Matas…
Selemonas PALTANAVIČIUS