Mes turime 397 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:5156
mod_vvisit_counterŠią savaitę:21357
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:97387
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Kur tas šventas Mataušas?

2022 m. rugsėjo 17 d.

Nesakyk, mes tikrai nepamiršome perspėjimo: nuo švento Mataušo žemelė ataušo! O su žemele, žinoma, ir vandenys, net lauko akmenys, ir tie nekviečia prisiglausti ir rankų pasišilti. Ateina vėsos metas…

Mūsų protėviai viską žinojo: kada sėti, kada augančius javus sužiūrėti, kada kulti. Gamta, ne kalendorius jiems laiką skaičiavo, o ką su tuo laiku daryti, jie išmanė patys.

Dabar nepasakysi – tada jie džiaugdavosi trumpėjančiomis dienomis ar ne. Ko gero, nelabai, nes saulelė taip šiltai pamyluodavo, vasara taip gražiai žydėdavo. O trumpos dienos – jau rudenin vedančios. Jei rudenin, vadinasi – tamson, vėson... Kas tau norės tamsos ir vėsos!

Didysis lūžis įvykdavo per rudens lygiadienį. Tada ir šventas Mataušas, kuris pas mus atkeliavo gal vėliau, bet ir jis daug ką skelbia ir praneša. O labiausiai jis sako, kad žemelė ataušo, vadinasi – basomis jau nevaikščiosime, ežere nesimaudysime, ant žemelės nesėdėsime.

Tai kada, sakei, tas šventas Mataušas? Arba Matas…

Selemonas PALTANAVIČIUS

 

 
Reklaminis skydelis