Rugsėjo 20 d. įvyko Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Švenčionių rajono filialo ataskaitinis susirinkimas, kuriame dalyvavo aukšti svečiai: LASS pirmininkas Paulius Kalvelis, pirmininko pirmasis pavaduotojas Vilmantas Balčikonis ir LASS šiaurės rytų centro direktorius Aloyzas Vilimas

Svarbiausiame metų renginyje dalyvavo dauguma skyriaus narių, kas tik galėjo atvykti. Vienintelė neatvykimo priežastis – sveikatos problemos. Didžioji dalis filialo narių – vyresnio amžiaus žmonės, be regėjimo sutrikimų, turintys ir kitų ligų. Į ataskaitinį susirinkimą nariai renkasi su džiaugsmu, nes tai – ir galimybė susitikti, pabendrauti. Organizacija vienija 121 tikrąjį narį, daugelis jų – senbuviai, susidraugavę, tad kiekviena proga susitikti – šventė. Net tuo metu, kai nesusitinka, juos tarsi laidininkas apjungia rūpestingoji ilgametė filialo pirmininkė Stasė Mažuolienė, vadovaujanti rajono silpnaregių organizacijai 49 metus. Tai išgirdus, salėje nuvilnijo pagyvėjimas – kitąmet švęs jubiliejų – 50-metį. Iš tikrųjų daug gerų vadovų teko sutikti, bet taip atsidavusio ir taip besirūpinančio kiekvienu nariu tikrai nemačiau. Susirinkime dalyvavęs LASS šiaurės rytų centro direktorius Aloyzas Vilimas pavadino Stasę Mažuolienę geriausia filialo pirmininke, tik paskui, kad kiti filialų vadovai neįsižeistų, pasitaisė – viena geriausių. Sunku įsivaizduoti, kad ateityje kas nors galėtų prilygti dabartinei pirmininkei ir kompetencija, ir atsidavimu. Matyt, pati tą suprasdama, Staselė pasiryžusi perduoti žinias ir vadovavimo paslaptis jaunai skyriaus narei, nors ši dar kol kas ir abejoja.

Ataskaitiniame pranešime pirmininkė Stasė Mažuolienė dėkojo nariams, kad kiekvienas pagal galimybes prisideda prie skyriaus veiklos, dalyvauja įvairiose priemonėse, išvykose. Vėliau pasidalina su draugais geromis patirtimis, kurių įgyja paprastai vasarą, nes dauguma priemonių organizuojama būtent vasarą. Skyriaus nariai, beje, norėtų, kad priemonės nebūtų koncentruotos tik į vasarą, o vyktų visus metus. Drauge aptaria problemas, kurių atsiranda vis naujų. Nemažai buvo iškelta ir ataskaitiniame susirinkime. Deja, tai, kas valdininkams yra POKYČIAI ir gėris, žmonėms su negale labai apsunkina gyvenimą. Taip nutiko ir pakeitus kompensuojamų techninių priemonių akliesiems ir silpnaregiams įsigijimo tvarką. Senoji nusistovėjusi tvarka žmones tenkino, pasak narių, rūpestingoji skyriaus pirmininkė Stasė Mažuolienė visada padėdavo, parūpindavo, žmonės vargo nematė. Ne, ėmė ir viską sugriovė. Pagal naują tvarką priemones reikia susirasti ir nusipirkti patiems, o tik paskui prašyti priklausančios kompensacijos.

- Tai pats didžiausias nepatogumas blogai matančiam gyvenančiam kaimiškame rajone žmogui per visą mano darbo laiką (49 m.) aklųjų sąjungoje, - sakė S.Mažuolienė. - Manau, šis priimtas Vyriausybės sprendimas nepasiteisina ir būtina keisti ar tobulinti.

Dauguma filialo narių yra senyvo amžiaus žmonės su silpnu regėjimu. Turbūt nereikia aiškinti, ką jiems reiškia pirkimas internetu. O ten, aukštai valdžioje, nė motais. Susirinkime dalyvavęs neseniai išrinktas LASS pirmininkas Paulius Kalvelis, deja, nieko paguodžiančio pažadėti negalėjo. Anot jo, senos tvarkos valdžia negrąžins, belieka prisitaikyti.

Pirmininkė Staselė jau prisitaikė, tiesa, asmeniškai paremdama skyriaus narius ir rizikuodama. Suranda, užsako, ir nuperka priemones savo pinigais, o tik po to, kaip nustatyta, kreipiasi kompensacijos. Rizika tame, kad nėra garantijos, jog kompensacija bus skirta. Komisija gali nuspręsti, kad tai konkrečiai priemonei dar per aštrus regėjimas. Niekam nerūpi, kiek neįgaliajam reikia turėti pinigų, kad galėtų sumokėti visą kainą iš savo kišenės ir laukti kompensacijos, kai nuo pensijos iki pensijos ir taip sunku ištempti. O ir kompensacijų dydžiai neadekvatūs. Pavyzdžiui, akinių lęšių įsigijimui suaugusiam žmogui skiriama 80 eurų vieną kartą per dvejus metus, kai tuo tarpu akiniai kainuoja kelis šimtus. Dalis silpnaregių neįperka būtiniausių priemonių. Tiesiog vargsta be jų. Pasak pirmininkės, dirbti darosi vis sunkiau, tenka ieškoti naujų darbo formų, pagal galimybes teikti socialines paslaugas savo žmonėms.

Yra kuo ir pasidžiaugti – per metus nuveiktais svarbesniais darbais. Rašė ir teikė 3 projektus, gavo finansavimą. Pagrindinis - ,,2022 metų Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektas“. Jo vykdymui gauta 17177 eurai. Jį finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo misterija bei Švenčionių rajono savivaldybė. Projektą sudaro dvi dalys - dienos užimtumas ir individuali pagalba neįgaliajam. Dienos užimtumą lanko 12 projekto dalyvių, kurie pagal galimybes, norą ir sveikatą renkasi du kartus per savaitę, dalinasi gyvenimiška patirtimi, skaito, klausosi garsinių įrašų, ruošia ir visi drauge mėgaujasi arbata, bendrauja. Tai malonu, bet kartu ir sunku taip dažnai susirinkti. Ir žmonių sveikata prasta, ir visuomeninis transportas retai važiuoja.

Individualios pagalbos paslaugos dėka yra galimybės dažniau lankytis pas neįgaliuosius namuose, padėti, pamokyti savarankiškumo, orientacijos, supažindinti su skiriamų techninės pagalbos priemonių pavyzdžiais bei parodyti, pamokyti, kaip jais savarankiškai naudotis.

Filialas teikia pavėžėjimo paslaugas į gydymo ir kitas įstaigas bei organizacijas ne tik rajono ribose, bet ir į Vilnių ar Kauną. Ši paslauga tarp narių kasmet populiarėja.

Antras rašytas rajono savivaldybei projektas ,,Švenčionių rajone gyvenančių regėjimo neįgaliųjų psichinės, emocinės sveikatos stiprinimas persirgus COVID-19“. 21 organizacijos narys ilsėjosi bei gydėsi Birštono ,,Tulpės“ sanatorijoje.

Trečias - poilsio projektas, rašytas LASS Šiaurės rytų centrui ir gauta 2011 eurų 8 dienų poilsiui ,,Šventojoje“. Ilsėjosi 42 asmenys. Išvykos kaina (be kelionės) 5775 eurai, autobuso nuoma - 1450 eurų.

Kelionėms tenka primokėti iš asmeninių vykstančiųjų lėšų, tad ne visi gali sau leisti.

Išradinga filialo pirmininkė teikia nariams ir ūkiškas paslaugas. Daugiau nei 20 metų norintiems namuose vasaros metu užsiimti aktyvia veikla - auginti mėsinius viščiukus - padeda atsivežti vienadienių viščiukų. Pasak jos, tai savotiška reabilitacija, užimtumas, aktyvus laiko praleidimas.

Skyriaus pirmininkė ir nariai pateikė pluoštą pasiūlymų savo vadovybei. Daugelis dalyvavusių įvairiuose poilsio, reabilitacijos ir kt. projektuose pageidavo ilgesnės trukmės kelionių, nes per vidutiniškai 4 dienas sunku įsisavinti naujus įgūdžius. Organizacijos nariai skundėsi, kad šeimos gydytojai nenori siųsti konsultacijoms dėl pažymų apie matymo likutį, norint gauti kalbančias priemones, taip pat į NDNT dėl specialiųjų poreikių nustatymo ir pan.

Pirmininkė akcentavo dalykinių susitikimų stoką darbo, teisiniais klausimais, naujų įstatymų, jų pataisų pritaikymo darbe konsultacijų. Rajono organizacijoje dirba vienas žmogus, jis negali visko aprėpti.

LASS šiaurės rytų centro vadovas A.Vilimas iš karto pradžiugino, kad skyriaus narė Edita Jusytė yra gavusi darbo pasiūlymą ir, jeigu sutiks, gali netrukus tapti pirmininkės padėjėja. Vadovybė pažadėjo svarstyti ir kitus pasiūlymus dėl organizacijos veiklos gerinimo, bet kai kuriems realizuoti reikėtų net keisti reglamentuojančius dokumentus, todėl iš karto sunku kažką pažadėti.

Po svečių pasisakymų vyko tradicinis jubiliatų pagerbimas - sveikinimai ir dovanėlės.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ