Mes dar nepamiršome mūsų tikrosios, gražiosios, mielosios vasaros. Tačiau ji nuskriejo nebūtin, palikusi tik atminimą apie save ir nuotraukas. O laikas atgal neatsisuka...

Yra išeitis: dabar sulaukti „bobų vasaros“. Gal jos vardas ne pats smagiausias, tačiau ne mes jį sugalvojome... O kam jis tikrai netinka, šią vasarėlę galima vadinti ir kitaip. Juk ne vardas joje svarbiausias.

Ko laukiame ir tikimės iš „bobų vasaros“? Žinoma, saulės, baltų debesų, ore lekiančių voratinklių, daug daug paukščių ir to žemės kvapo, kokį pajausti gali tik per bulviakasį. Gal ir nedideli mūsų norai?

O kokia ji bus, ta rudeninė vasarėlė? Patikėkite, net gražesnė už svajonę, nes prie visko dar galėsite pridėti drugius, rudeninių astrų žiedus ir kamanes juose. Ir debesys tikrovėje bus gražesni, ir girgsinčių žąsų trikampiai danguje – taip pat.

Palauk, o kaip ją pamatyti, kad pati „bobų vasara“ nepraskristų prošal nepastebėta? Jos pradžios ir pabaigos niekas neįvardins, nepraneš. Smagiausia, kad šios vasarėlės laiką galime pasirinkti patys. Kai tik dienos mums bus gražios, sveikinkim ją. O ji su mumis bus tiek, kiek ją suprasime ir sveikinsime.

Selemonas PALTANAVIČIUS