Mes turime 343 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1811
mod_vvisit_counterŠią savaitę:11998
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:88028
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Kuo kvepia laimė?

2022 m. rugsėjo 24 d.

Keturioliktasis keramikų simpoziumas Prūdiškėje

 

Jau tapo gražia tradicija rugsėjo pradžioje apsilankyti Prūdiškės kaime vykstančiame keramikų grupės „Ornamentas“ kūrybiniame simpoziume. Per tą laikotarpį daug kas pasikeitė, ir pasikeitė į gerąją pusę. Vietoj primityvaus raku keramikos degimo duobėje, dabar tai daroma modernioje krosnyje. Aš su „Ornamento“ grupės nariais tarsi perėjau visą keramikos degimo evoliuciją, tik ne per šimtmečius, o per dešimtį metų. Man visada buvo ir lieka įdomu stebėti emocijas, kai iš degimo krosnies, nesvarbu, tai šiuolaikinė, moderni degimo krosnis ar degimas duobėje, keramikai ištraukia savo kūrinius, tos emocijos būna tikros. Kiek džiaugsmo, kai dar ugnimi žaižaruojantis kūrinys ištraukiamas sveikas, ir kiek liūdesio būna, kai kūrinys suskyla, ar nuskyla kampas. Žinoma, gražu būna ir parodoje, kai matai jau nuvalytus, įvairiomis spalvomis spinduliuojančius darbus. Dėl mano noro pamatyti, kaip išimami išdegti keramikos darbai, šį kartą net kiek ilgiau degimo krosnyje darbus išlaikė. Vos įvažiavęs į Almos Mirzienės kiemą tuoj pat nuskubėjau prie išėmimo proceso pradžios laukiančių keramikų Rimo Inokaičio, Almos Mirzienės, Virginijos Juršienės, Aušros Linkienės ir kviestinės viešnios Živilės Bergins. Beje, ji simpoziume dalyvauja jau antrus metus.

Prie degimo krosnies, alsuojančios pragarišku karščiu, darbavosi Rimo Inokaičio ir Virginijos Juršienės tandemas. Per ne vieną sezoną Rimas ir Virginija net be žodžių supranta vienas kitą, o tai būtina, nes iš degimo krosnies traukiant išdegtus darbus gali ne tik darbai nukentėti, bet ir patys apsideginti. Smagu stebėti autorių džiaugsmo ir liūdesio emocijas. Kai visi išdegti darbai buvo išimti iš degimo krosnies ir palikti gerai valandai redukuotis, su simpoziumo dalyviais susėdome pasišnekėti.

- Mūsų „Ornamento“ keramikų grupė čia renkamės jau 14-tą kartą. Tradiciškai pasikviečiam vieną ar du menininkus padirbėt kartu. Lyginant su pradžia, mes visi gerokai ištobulėjom, pasikeitė ir mūsų naudojamos degimo priemonės. Išbandėme ir įvairiausius keramikos kūrimo būdus. Liko dar raugo keramiką išbandyti. Kitam, jubiliejiniam, simpoziumui gal įtrauksim. Šiemet nesuspėjom. Kas yra raugo keramika? Pagamini raugą ir karštą gaminį dedi į jį. Galima raugą ir iš miltų, ir iš burokėlių gaminti. Nors dirbame su keramika, kuriame keramiką kiekvienas iš mūsų grupės narių jau ne vieną dešimtmetį, bet noras eksperimentuoti dar neduoda ramybės, gal tai ir yra pagrindinis kūrybos variklis, - pradeda pokalbį sodybos, kurioje ir vyksta kūrybiniai simpoziumai, šeimininkė Alma Mirzienė.

- Keramika visada pilna paslapčių, ir kiekvienas kartas kitoks. Rezultatas priklauso nuo daugelio faktorių – temperatūros režimas, glazūra. Niekada nesigaus tas pats daiktas visiškai vienodas. Mūsų kūryboje atsitiktinumas lemia viską. Mūsų būsimoji paroda vadinasi „Matytas ir nematytas“. Ekspozicijoje bus ir anksčiau sukurti darbai, ir tai, ką sukūrėme šio simpoziumo metu, - apie keramiką ir būsimą parodą mintimis dalinasi Virginija Juršienė.

Vis naujovių ieškanti ir nesitenkinanti naujų technologijų privalumais Alma Mirzienė ir vėl eksperimentavo su pelenų degimu. Štai ką ji pati apie duobės degimą pasakojo:

- Kai atradau duobės degimo procesą, supratau, kad šis procesas mano kūrybą kreipia nauja kryptimi. Duobės degimas atveria daug naujų galimybių, o keramikos darbai atrodo kaip pačios gamtos sukurti. Naudojamos organinės medžiagos, o ugnis atlieka nuostabų darbą, paversdama kūrinį įvairių raštų ir spalvų palete. Degimas duobėje – tai atsitiktinumo ir autoriaus tandemas. Kiekvienas darbas, išimtas iš degimo duobės – unikalus, nes dviejų vienodų nerasi. Šis procesas – tai ir rizika mokantis, ir tobulėjimas, kuriam, manau, ribų nėra. Degimas duobėje – tai darbas gamtoje, o man tai labai svarbu. Jaučiu pasitenkinimą kurdama. Šiemet išbandžiau duobės (pelenų) degimą. Tai savotiška žemės, ugnies ir vėjo sintezė. Organiniai eteriniai atspalviai, pastelinės spalvos apibūdina šio degimo technologiją. Atmosferos paviršiaus mistika – dinamiško gamtos grožio. Tai natūralaus molio reakcija į įvairias degimo medžiagas. Man tai – nauji kūrybiniai iššūkiai. Smagu pajusti gamtos alchemijos stebuklą. Ne tik čia, Prūdiškėje, sukurtus darbus, bet ir atsivežtus parodoje eksponuos Rimas Inokaitis. Aušra du naujus, gražius padarė, Živilė, nors ir porcelianistė, bet irgi išbandė molį, tad pamatysime ir jos naujus darbus, - apie būsimą parodą kalbėjo Virginija Juršienė.

Apie besikeičiančias technologijas kalbėdamas Rimas Inokaitis sakė:

- Mes dabar vokišką degimo krosnį turime, ir glazūros – naujoviškos. Anksčiau būdavo daugiau atsitiktinumo, dabar jau galime prognozuoti galutinį rezultatą. Turime ir geresnes apsaugos priemones, nes žaidžiame su ugnimi.

Viso simpoziumo metu darbai buvo degami keturis kartus.

Apie galimybę naujiems bandymams kalbėdama Alma Mirzienė įvardijo iš pažiūros sunkiai įsivaizduojamus būdus: arklio plaukų ir kailio panaudojimas. Žodžiu, kai noro bandyti yra, gali viską išbandyti raku keramikoje. O viską kompensuoja atradimo džiaugsmas ir rezultatas.

- Mes čia tam ir renkamės, kad bendraminčių būryje galėtume eksperimentuoti, pasidžiaugti vienas kito sėkme, - sakė Alma Mirzienė, o jai pritarė Rimas Inokaitis:

- Atvažiuodami čia mes atsivežame ne tik naujus darbus, bet ir idėjas, nes kiekvienas kuriantis žmogus ieško pratęsimo, ir visada jauti kirbančią mintį: „O ką dar padaryti?“. Būna ir sudėtingų idėjų, kurios lyg ir netinka raku technologijai, bet pabandai ir kartais rezultatas tiesiog nustebina.

Kai keramikų paklausiau, ar laukia rudeninio simpoziumo Prūdiškėje, išgirdau atsakymą:

- Žinoma. Čia ir paskutinės rudeninės mūsų saulės vonios, ir maudynės. Mus čia traukia. Mes lyg paukščiai sugrįžtame į savo pamėgtą vietą. Viso šito nebūtų, jei ne Alma ir Augis, mus čia svetingai priimantys.

Simpoziumo dalyviai džiaugėsi pasitaikiusiu puikiu rudenišku oru, kuris labai svarbus, kai dirbi lauke.

- Žemė, ugnis, dūmai, vanduo, žvaigždėtas dangus susilieja į visumą. Taip ir sprendžiam čia susėdę rebusą, kuo kvepia laimė. O laimė kvepia ir vaikyste, ir jaunyste, ir patirtim, ir mūsų susitikimais. Mes čia tikrai neliūdim, - šyptelėjusi sako Alma.

Simpoziumo viešnia Živilė Bergins papasakojo apie parodą „Pavasaris-2022“ ir šios parodos katalogą, o katalogas išleistas fantastiškai gražiai. Baltijos šalių šiuolaikinės keramikos parodoje „Pavasaris“, kuri vyko Vilniuje, dalyvavo ir „Ornamento“ grupės nariai, o Almos Mirzienės darbas buvo pripažintas geriausiu. Beje, parodoje „Ornamento“ grupės nariai pateikė darbus, sukurtus praeito simpoziumo metu. Ir dar vienas svarbus niuansas – pavasarį vykusi paroda buvo 15-ta ir katalogas 15-tas išleistas. Žinoma, šiek tiek liūdna, kad, kaip sakė Živilė Bergins, vis nepavyksta gauti lėšų išleisti katalogui, tad leidžiama savo pačių lėšomis. Gal kartais tiems veikėjams, sėdintiems Kultūros taryboje, reikėtų nosis kaip katinams atbadyti puikiu katalogu. Bet ką čia apie ten aukštai sėdinčius, jei ir Švenčionių valdininkai nesiteikia apsilankyti parodoje, kurioje tikrai yra ką pamatyti, nors visada yra kviečiami, o parodoje tikrai buvo verta apsilankyti. Darbų buvo tikrai įdomių, o ir puikių dovanų galėjai gauti, tai ir jau mano minėtas spaustuvės dažais kvepiantis katalogas „Pavasaris“, ir po kvapų difuzorių galėjai išsirinkti.

Po oficialaus parodos atidarymo visų laukė skanutėliai Almos Mirzienės čenakai.

Algis JAKŠTAS