Mes turime 400 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:5202
mod_vvisit_counterŠią savaitę:21403
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:97433
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Jau ir spalis...

2022 m. spalio 8 d.

Iš lėto, po truputį, mažais žingsneliais ruduo keliauja žeme. Iš vieno kiemo į kitą, iš vieno lauko į kitą, iš vieno miško į kitą mišką.

Rugsėjo obuoliais kvepiantys laukai ir dangus pasipuošė margais, besiburiuojančių ir į šiltus kraštus besiruošiančių išlėkti paukščių raštais. Jis draugiškai užleido savo vietą Gyvenimo rate savo broliui, auksaspalviui Spaliui. O jis savo ruožtu pradeda įvedinėti savo tvarką.

Eidamas laukais, su savimi nešdamasis ir aptingusios saulės spindulėlius, palepina užsisvajojusius, po vasaros linksmybių užsimiršusius drugius, skubindamas juos namo. Vienus augalėlius jis savo hipnotizuojančiu prisilietimu migdo, o kitus dar padrąsina rodyti savo grožį. Kad žmogaus akys dar turėtų kuo pasigrožėti.

Keliauja jis miškais, kutendamas medžius, kurie iš juoko kaip chameleonai keičia lapų spalvą. Su savimi jis atsivedė ir Vėjų princesę. Dainuodama ji šukuoja beržo plaukus vis iš naujo ir iš naujo, supindama į kasas. Kaskart įpindama po naują geltoną sruogą. Taip, jau atėjo jos, Vėjų princesės, laikas. Kasdien jos dainos darysis ilgesingesnės, graudesnės, kol pavirs į vientisą naktinį kaukimą.

O kol dar jos dainos linksmos, keliančios šypsenas, kol pagal jas dar galima suktis šokio ritmu, bėkim šokti. Šokti ir suktis šokio sūkuryje su rudeniu poroj, paskui save sukeldami margų lapų pūgą. Suverkime kaštonų karolius ir padovanokime juos išskrendantiems paukščiams, kaip prisiminimą apie gimtuosius namus. Apie namus ir laukimą... Kad mes jų lauksim grįžtančių namo...

Jelena ŽALPIENĖ

 

 
Reklaminis skydelis