Virtuvės šefas iš Italijos Mindaugas Lučka, Švenčionių PRC direktorė Milda Gustienė-Vilniškė, viena iš projekto vadovių Ilona Dicevičienė ir virtuvės šefė iš Italijos Rosa Fiscerelli.

Kadangi neteko lankytis Italijoje, tai ir su Italijos virtuve, o tiksliau tikru itališku maistu neturėjau galimybės susipažinti ir to maisto paskanauti. Proga pasitaikė netikėtai. Buvau pakviestas apsilankyti Švenčionių PRC ir pasižiūrėti, o po to ir paskanauti virtuvės šefų iš Italijos Rosa Fiscarelli ir Mindaugo Lučkos ruošto maisto. Į šį įdomų renginį mane pakvietė Švenčionių PRC direktorė Milda Gustienė-Vilniškė, kurios lydimas ir įėjau į virtuvę, kur tiesiogine to žodžio prasme virte virė darbas. Vieni ruošė tą, kiti kažką kito. Virtuvės šefas vos spėjo kontroliuoti visą procesą ir patarinėti. Visame tame šurmulyje labiausiai nustebino draugiška atmosfera, o tai visuose darbo baruose yra labai labai svarbu.

Apie projektą, kurio dėka ir virtuvės šefai iš Italijos apsilankė Švenčionių PRC, papasakojo projekto „Profesinė ateitis su „Erasmus+“ vadovės Ilona Dicevičienė ir Jolita Masevičienė:

- Švietimo mainų paramos fondas 2021 m. skyrė finansavimą Švenčionių PRC parengtam projektui „Profesinė ateitis su „Erasmus+“. Projekto tikslas buvo siekti stiprinti mokinių, mokytojų, darbuotojų profesinius ir bendruosius gebėjimus ir centro gebėjimą vykdyti kokybiškus tarptautinius mobilumo projektus ir megzti kokybišką partnerystę. Be to, buvo siekiama mažinti tarpkultūrinę, kartu ir socialinę atskirtį, ugdyti draugiškus aplinkai įgūdžius. Į projekto veiklą buvo įtraukti 26 dalyviai. Projekto vykdymo laikotarpiu organizavome trumpalaikius, po 30 dienų, profesinio mokymo besimokančiųjų mokymosi mobilumus į Lenkiją, Austriją, Italiją. Į projekto veiklą įtraukėme įvairių specialybių mokinius. Džiugu, kad stažuotės tampa mokymosi programos įgyvendinimo dalimi, o tai – geresnis pasiruošimas būsimai profesijai. Į projekto vykdymą įtraukėme ir naują veiklą – kviestinius eksperto mokymus. Šiuo metu kaip tik ir matote, kaip virtuvės šefai iš Italijos Rosa Fiscarelli ir Mindaugas Lučka organizuoja mokymus „Italija: kvapas, skonis, tradicijos“ pas mus, Švenčionių profesinio rengimo centre. Šefų iš Italijos mokymai vyks spalio 3-7 dienomis ir ne tik pas mus, bet ir pas mūsų partnerius UAB „Tritaškis“.

Kai visi pagaminti patiekalai jau buvo sudėti ant stalo, Mindaugas Lučka trumpai papasakojo, kokie patiekalai buvo pagaminti per parodomuosius mokymus. Paminėsiu keletą jų. Buvo pagaminti makaronai, baklažanai, krevetės, suktinukai ir kt. O tai, kad visi pagaminti patiekalai buvo labai skanūs, galiu paliudyti, nes pats juos ragavau.

Visame tame šurmulyje stengiausi surasti porą minučių, kad galėčiau pakalbinti virtuvės šefą Mindaugą Lučką iš Italijos, o kai ta akimirka pasitaikė, Mindaugas mielai sutiko pasikalbėti.

- Mindaugai, jūs esat kilęs iš Lietuvos?

- Taip, esu lietuvis. Italijoje gyvenu jau 20 metų. Išvažiavau dar labai jaunas būdamas 2003 metais, kai į Italiją beveik niekas iš Lietuvos neemigruodavo, nes Italija nėra ta šalis, kur galima gerai užsidirbti. Į Italiją galima važiuoti jei tau patinka Italija, klimatas, jos žmonių gyvenimo stilius. Kas Italijoje gyvena, gyvena tikrai ne dėl pinigų, o dėl malonumų, nes tai šalis, kur vieną kartą atvažiavęs nebenori išvykti. Lietuvoje buvau įgijęs profesiją, susijusią su duonos gaminiais, o su Italijos virtuvės subtilybėmis susipažinau jau gyvendamas Italijoje. 15 metų dirbau virtuvės šefu.

- Kaip Italijoje priimamas virtuvės šefas ne italas?

- Žinokit, italai, kai priima tave į darbą, net tavo diplomo neprašo parodyti, o iš karto paprašo parodyti, ką moki. Jiems visai nesvarbu nei tavo tautybė, nei odos spalva, svarbu, kaip tu sugebi dirbti.

- Ką manai apie šį projektą?

- Šis projektas su Švenčionių PRC vyksta jau nuo praėjusių metų. Buvo pas mus atvažiavę virėjai, padavėjai, socialinio darbuotojo padėjėjai. Italijoje mes esame kaip priimantys partneriai, priimame pagal „Erasmus+“ programą viešbučiuose, restoranuose, senelių namuose atlikti praktiką. Šios mokyklos atstovai buvo pas mus, dabar mes čia mokome gaminti itališkus patiekalus, - baigdamas mūsų pokalbį sako Mindaugas Lučka ir atsisveikinęs išskuba į Vilnių, o aš pakalbinu Italijoje stažuotėje buvusias Renatą Nasevičienę ir jos dukrą Lolitą, kurios abi Švenčionių PRC mokosi virėjos specialybės.

- Mėnesį jūs stažavotės Italijoje. Kokie įspūdžiai?

- Labai gražus kraštas. Buvo labai šilta, įdomios tradicijos. Populiariausias patiekalas buvo makaronai, bet jie tikrai neatsibodo. Stebino ten gaminamų patiekalų įvairovė. Gaminome ir pačios. Teko virtuvėje padirbėti. Lyginant darbą virtuvėje Lietuvoje ir Italijoje, galima pasakyti, kad ten visi, kaip sakoma, atsipūtę dirba, neskuba, o mes gi skubėti pripratę. Keista, bet gamindami lėtai, jie patiekalų daug prigamina, o ir patiekalai labai skanūs.

- O kuo skiriasi pica Lietuvoje ir Italijoje?

- Skiriasi tuo, kad labai įdomus jų picų pagrindas. Jis toks purus, atrodo tuščiaviduris. Būna labai įvairių picų: su bulvėmis, rozmarinais, su šonine ir parmezano sūriu, su grybais.

Į mano klausimą, ar važiuotų į Italiją padirbėti, Renata atsakė, kad važiuotų, o Lolita sakė, kad jai ten per karšta.

Štai tokius įdomius ir skanius įspūdžius patyriau apsilankęs Švenčionių PRC, kur virtuvės šefai iš Italijos Rosa Fiscarelli ir Mindaugas Lučka organizavo mokymus „Italija: kvapas, skonis, tradicijos“, kurie buvo Švenčionių PRC vykdomo projekto „Profesinė ateitis su „Erasmus+“ dalis.

Algis JAKŠTAS