Dėmėtų klevo lapų šį rudenį kaip niekad daug...

Klevai – bene įspūdingiausi medžiai rudenį. Šiemet kaip niekad daug dėmėtų klevų lapų. Kodėl atsiranda tos dėmės ant jau nukritusių ir dar ant medžių esančių lapų? Pasirodo, tai klevo lapų demėtligė arba kitaip – klevinis žvynokas (lot. Rhytisma acerinum) – juodos dėmės, rudenį išryškėjančios ant gražių gelstančių klevo lapų. Šiemet stebimas ypatingas šios ligos atvejų pagausėjimas, - interneto puslapyje informuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

Klevinis žvynokas – tai grybų Rhytisma acerinum (Pers:Fr.) ir Rhytisma punctatum Fr. sukeliama klevo lapų liga. Ji išryškėja antroje vasaros pusėje, kai ant klevų lapų pasirodo juodos, iškilios, blizgančios, iki 2 cm skersmens dėmės, kartais – su gelsvu apvadu. Šios dėmės – tai grybo stromos, sudarytos iš labai tankiai į kompaktišką masę suaugusių grybienos hifų. Dėmės atsiranda pradinėje užsikrėtimo stadijoje, ligos pažeistuose lapuose stipriai suintensyvėjus fotosintezei.

Dažniausiai liga pastebima liepos-rugsėjo mėnesiais, tačiau labiau išryškėja rudenį, kai klevų lapai pradeda gelsti. Liga gali pažeisti įvairaus amžiaus medžius.

Klevų dėmėtligė plačiai paplitusi klevynuose, parkuose, alėjose ir kituose miestų želdiniuose. Juodulių sukeltos dėmės ant klevų lapų kiekvienais metais apima apie 50 proc. jų paviršiaus.

Šis grybas augalui didesnės žalos nedaro, tačiau labai dėmėti lapai įsisavina gerokai mažiau deguonies, todėl anksčiau nukrenta. Dėl to ateityje gali sumažėti medelių prieaugiai.

Apsaugoti jaunus medelius nuo šios infekcijos galima apipurškiant juos bordo skysčiu ar kitais fungicidais. Labai veiksminga ligos naikinimo priemonė yra lapų rinkimas ir naikinimas. Ypač naudinga sugrėbtus lapus kompostuoti, nes komposte suyra infekcijos pradai.

Daugiau informacijos apie šią ligą galima rasti Valstybinės miškų tarnybos interneto svetainėje.

Mūsų inf.

Nuotrauka Algio Jakšto